#1 Ilgaamžės bitės - corpus apidosum

   Ilgaamžių bičių tema pakankamai plati ir "gili". Daugumai bitininkaujančių tai bus visiškai nauja informacija. Asmeniškai man, kad pakankamai aiškiai bei koncentruotai ją išdėstyti, taipogi reikia gerokai pasukti galvą, struktūrizuoti bei nuosekliai sudėlioti galvoje besinešiojamas mintis. Todėl "pagliaudyti" ilgaamžių bičių klausimus bandysiu straipsnelių cikle. 

   Pirmoji tema, labai glaudžiai susijusi su bičių ilgaamžiškumu, - baltasis bičių riebalinis audinys (corpus apidosum). Kas tai ir su kuom  šis dalykas "valgomas"? Bandysiu kalbėti supaprastintai, bentjau taip, kaip aš tą paprastumą suprantu, nes profesionalių biologų mūsų tarpe manau maža. Pradedam...

   Baltasis riebalinis audinys (vietomis pavadinimą trumpinsiu iki BRA), tai lyg maistingų medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai saugykla. Bitei tai savotiškas "gyvybės eliksyro" šaltinis, kuriam išsekus baigiasi ir gyvybė. Baltąjį riebalinį audinį turi netik bitės, bet ir absoliuti dauguma kitų vabzdžių. Šis audinys dengia visus vidinius bitės organus bei vidinę bitės "odos" dalį. Kad būtų vaizdžiau, šį audinį galime prilyginti visceraliniams (dengiantiems vidaus organus) bei poodiniams riebalams žmogaus kūne. Badaujantis žmogus gyvybei palaikyti naudoja savo "baltojo riebalinio audinio" rezervus, o jiems išsekus, jo kelionė šioje žemelėje gali baigtis bažnyčios varpų gaudesiu...

   Pro mikroskopą šis audinys atrodo taip. Vaizdas nelabai informatyvus ir man primena mėnulio vaizdą pro teleskopą. Bet geriau būsime matę nei nematę:

   Riebaliniu šis audinys buvo pavadintas dėl jo ląstelių citoplazmoje plaukiojančių stambių riebalo lašelių. Žvilgtelėkite į šią bitės lervučių foto. Pro skaidrų jų kūno apvalkalą matome praktiškai vien baltąjį riebalinį audinį. Ar jis jums neatrodo riebus? 😏

   Tik išsiritusios iš kiaušinėlio lervutės baltojo riebalinio audinio ląstelės mažos. Palaipsniui jose kaupiamos maistingos medžiagos ir jos ženkliai padidėja. Įdomu tai, kad motinėlės padėtame kiaušinėlyje yra tam tikras genetiškai numatytas baltojo riebalinio audinio ląstelių kiekis, kuris bitės gyvenimo eigoje nekinta. Šeimos motinėlės genetika apsprendžia šeimos bičių galimybes turėti labiau arba mažiau išvystytą ir talpų šio audinio potencialą. Netgi šiuo aspektu, "geros" motinėlės bitutės turi daugiau galimybių būti "geromis" 💪

   Maitinamos lervutės BRA ląstelės pildosi maistingomis medžiagomis ir didėja. Riebalų kiekis dvidienės lervutės BRA ląstelėje tesiekia 0,04mgr, kai tuo tarpu lervutės, kuri tuoj bus uždaryta korio akutėje, ląstelėje riebalo jau gali būti netgi 5-6mgr.

   Prasidėjus lervutės metamorfozei uždaroje korio akutėje, lervutei virstant į bitę, BRA sukauptos medžiagos išsenka, - jos sunaudojamos bitės kaip vabzdžio susiformavimui. Matėt tik išsiritusią bitutę? Ar ji jums netrodė gležnutė, silpnutė?

 

Gentainės rūpestingai puola ją "reanimuoti", - maitina nuo liežuvėlio liežuvėlin. 

   Artimiausią savaitę ši jauna bitutė, dirbdama nesudėtingus darbelius, "ganysis" lizde, vartos netgi žiedadulkes ir bičių duoną, - "gyvybės rezervuaro" atsargas būtina atstatyti ir net padidinti, nes josios laukia daug svarbesni ir reikšmingesni darbai.

   Vasaros bitučių BRA savo maksimumą pasiekia šeštą dieną po išsiritimo. Tačiau 12-18 gyvenimo dienomis BRA išsivystymas krenta iki 2,5-2,8 balų (yra sutartinė sistema baltojo riebalinio audinio išsivystymui įvertinti).

   Ypač gerai "atsigano" žiemoti einančios bitės. Jų baltasis riebalinis audinys "pildosi" iki pat gruodžio pradžios (mūsų klimato zonoje tai atitiktų lapkritį) ir pasiekia 4-5 balų įvertinimą. (duomenys iš 2003-2009 metais Baškirijoje atliktų tyrimų)

   Tad, kolegos, korius su bičių duonele iš lizdų pašalinkite tik pačių paskutinių apžiūrų metu, jau sulaukę šalnų. 

  Rudenį DūzGėlyno bitutės, jau netgi nebeturėdamos lizduose perų, visai noriai vartoja mano joms patiektą baltymingą "košelieną". Jei kartais turite tranu homogenato, tai uždaras indelis su juo ir dangtelyje pradurtomis keliomis mažomis skylutėmis žiemos bitutėms būtų tikras "superdopingas" 😉

   Darsyk pažvelkim į "mėnulį":

   

   Šiam audiniui būdinga ne vien "gyvybės kuro" funkcija. Jame aptinkamos įvairių tipų ląstelės. Plačiai visų jų nenagrinėsiu, o ir visų detalyčių tikrai nežinau, tai tiesiog trumpai, kaip sakoma - "bendram vaizdui susidaryti".

   Urocitai, - tai lyg detoksikacijos "organas", galintis savyje kaupti šlapimo rūgštis bei jų druskas.

   Trofocitai, - juose ir "saugomos" maistingosios medžiagos. Be to, trofocituose išsidėsčiusiuose pilvelio apačioje yra geležies oksido dalelių, kurios sąveikauja su žemės magnetiniu lauku bei dalyvauja orientavimosi erdvėje procesuose.

   Manau, kad tai, jog be "gyvybės šaltinio" ilgai netempsi ir užversi kanopas aišku pasidarė net kanopas užvertusiam arkliui. Ką dar pamiršau, ko nepaminėjau?

   Va, dar berods 2006-aisiais JAV biologai, t.y. žmonės baltais chalatais, kurie žino ką sako, nustatė, kad baltymas vitellogenin įtakoja bičių elgseną pasirenkant darbus šeimoje bei turi įtakos jų ilgaamžiškumui. Prisipažinsiu, iki galo šių personų išvedžiojimų nesuprantu, nes balto chalato niekas man dar neužvilko, bet esmė būtų tokia: daugiau šio "gėrio", - gyvenimas ilgesnis ir gražesnis, mažiau, - puoli, lakstai ir kanopas pakratai 😁

   Ir pabaigai privalau paminėti mūsų visų taip "mylimas" Varroa erkutes. Yra dvi jų mitybos ir kenkimo bitėms koncepcijos. Pirmoji, "gimusi" dar berods sovietinėj šaly teigia, kad šios "gražuolės" siurbia "gėrį" iš hemolimfos (nežinantiems - tai toks žmogiško kraujo analogas pas vabzdžius, tik ne raudonas). Gerokai vėliau, jau berods Britai paskelbė, kad "gražuolės" gėrybes siurbia tiesiai iš riebalinio audinio ląstelių. Gali būti, gal jos ir sugeba atskirti trofocitus nuo urocitų. Hibridiniai karai hibridiniais, tegul kiekvienas turi po savo lemputės, radijo ir cheminių elementu lentelės išradėją, bet esmė abejose koncepcijose ta pati, - erkės apvaginėja mūsų bitučių "gyvybės" šaltinį. Ar jos tai daro tiesiogiai, ar per hemolimfą, kurioje kaip kraujuje ir plaukioja-keliauja medžiagos iš šio "šaltinio", mums nelabai svarbu. Aišku tai, kad šios bjaurios "gražuolės" mums nereikalingos. Todėl mes, išsišokėliai izoliuotojai ir kovojame su jomis ypač efektyviai, vienu šūviu nušaudami net ne du, o visus tris zuikius: naikinam erkes, auginam "riebias" ilgaamžes bites, tomis pačiomis sąlygomis surenkame daugiau medaus, nei surinktume bitininkaudami seniobiškai... 😁

   Kas klausė pasakėlės, tam priklauso saldainėlis. O saldainėlis šiandien bus liaudiškos DūzGėlyno išminties perliukai:

   Ką žinosi, ant kupros nenešiosi, o įsidėsi į kišenę, kad nepamestumei.

   Daug žinosi, greit pasensi, bet atrodysi jaunas, kaip Kęstutis Garelevičius 😁

  Kol nepasileidau plaukų ir nepasileidau DūzGėlyno pievomis, iki, Dūzgiagalviai 👅