Išleidžiu motinėles. Kiti "nuotykiai"

    Kaip rašiau ankstesniame įraše Motinėlės išdalintos, paankstinu motinėlių paleidimą iš izoliatorių.

   Noriu išlikti nuoseklus, tačiau labai stinga laiko bei poilsio. Todėl rašysiu glaustai. Operacija paprasta. Pasidarau priėjimą prie buvusio lizdo aukštuko, antrojo, - po ankstyviausio medaus sukimo, po jo apačia buvo pakišta tuščia meduvė.

   Bitukių apstu, vaizdas džiugina. O nukeltoji dalis buvo tikrai sunki. Po savaitės, kai bus išsiritę likę antrosios kartos perų "trupiniai", išsuksiu likusį pavasarinį "derlių".

   Iškart prie izoliatoriaus, - perai, kuom buvau įsitikinęs, jame auginami. Puiku, gera papildoma paskata duoti stimulą maitintojoms gaminti bičių pienelį, nesant pakankamam lervučių kiekiui jį įsisavinti bei stiprinti save ir tapti superbitėmis. Toks izoliatorius po motinėlės izoliavimo dar prailgina virsmo superbitėmis periodą. Kolkas tai geriausias ir patogiausias mano naudotas sezoninis izoliatorius. Perų šalia izoliatoriaus nėra, - bitės nepernešinėjo jokių kiaušinėlių.

   Motinėlė svorio nepraradus, maitinta, - bitutės jautė, kad yra galimybė dėti kiaušinėlius. Kaip jau minėjau, net žiedadulkes po truputį nešė visą izoliavimo periodą, ko anksčiau, naudojant kitokius izoliatorius, nebūdavo. Buvusiame lizde randu tuštesnį korį su bičių duona-žiedadulkėmis. Šis ir korys su motinėlė keliaus į apačią, į po medaus išsukimo sutvarkytą bei nektaru pradėtą pildyti aukštuką.

   Pirmame aukštuke padarau vietos šiems rėmeliams. Motinėlė gaus sėjimui 5 rėmelius. Fakte vietos bus pilniems keturiems rėmeliams perų, nes dalis korių akučių užimtos žiedadulkėmis bei nektaru. 5-7 paroms to pakaks. Sėjimo zoną atskiriu šilta skiriamąja, - pas mane tik tokios. Tikiuosi motinėlė neperšoks šios ribos pro skiriamosios apačią. Patikrinsiu tai vėliau.

   Štai toks rezultatas:

   Ant viršaus Ganemano (motinėlių atskyrimo) grotelės.

   Skiriamoji smarkiai "įtrėkšta". Manau bitės ją grauš. Patikrinsiu ir tai. Manau pasitvirtins mano spėjimas, kodėl bitės graužia skiriamąsias iš XPS, - jos perdaug prispaudžiamos prie korių, bitės darosi praėjimus. Nespausdamas savųjų tokios bėdos nepastebėjau. Pirmai progai pasitaikius (kai suksiu likusį medų), iš aukštuko pašalinsiu vieną rėmelį, padarydamas vietos ir labiau atskirdamas motinėlės darbui skirtą zoną. Tai padės praktiškai pašalinti motinėlės perbėgimo iš jai skirtos zonos tikimybę (panašiai elgėmės pavasarį, kai "spaudėme" lizdus).

   Dar kitą savaitgalį, po medaus išsukimo, motinėlė turėtų gauti jau apsiskraidžiusią ir darbingą partnerę. Šeima taps dvimame o gal net trimame ir augins trečią šio sezono bičių kartą. Trečiosios kartos paskirtis, - užauginti žiemines bites (čia joms padės ir antrosios kartos superbitės) bei paruošti žiemojimo atsargas.

======================================

   Kai laiko ir taip trūksta, tai laiko "vagių" dažnai dar padaugėja. Taip ir šiandieną, planus sujaukė kaimynas senukas Ignas, besibrazdinantis apie langus. Sako gelbėk bites, - išspietė. Jis matė mano pakabintas spietines. Sako nelauk kol atlėks, imk vieną, semkis ir neškis, nes pats nebeturiu sveikatos jomis užsiimti.

   Medunešis baigėsi. "Nesutvarkytos" šeimos, kurių išspietimą sustabdė prasidėjęs medunešis, išspies dabar. Spiečių "medžiotojai" galite ruoštis.

   Tai lekiam...

   Spiečius neaukštai, - pasiekiu savo rankomis kačargomis. Didelis, gražus, kątik išlėkęs. Į spietinę įdedu tik 5 tuščius meduvinius rėmelius su vaškuolių juostelėmis. Man bus patogiau perkelt į aukštuką. Ignas stebisi, kas čia per mandrystės, nei perų nei senų korių. Viskas ok, Ignai, abu esam vietoj, jei kas "nepaeis", pakeisim planą. Svarbu dabar motinėlę vidun įmesti. Spiečius dar neišlekia iš pirmojo susibūrimo vietos, - kur "pririšim", ten ir liks. O spietinė ir taip ankstesnių spiečių kvapo turi. Apgausim žvalgus, jei šie kažkokią naują vietą buvo jau radę 😉

   Viskas susiklostė labai sklandžiai. Po penkių minučių bitutės jau "išlenkė" savo Nasonovo liaukas skleisdamos viliojantį kvapą bei kviesdamos vidun gentaines o po dvidešimties minučių ėmė landžioti pro laką bei apsiskraidinėti. Ignui papasakota bei parodyta nemažai jam negirdėtų dalykų apie bites, - smagu buvo matyti spindinčias senuko akis. Tik neįsivaizduoju, kaip jos ten susitalpino kaboti ant tų kelių tuščių rėmelių. Manau ryt rasiu tau baigtus korius, gal net "liežuvių". Vakarop, kaip pagal užsakymą, palynojo, - visos bitelės viduje. Uždarau ir išvežu už 1km, į DūzGėlyną 😊

   Ryt apsilakios ir taps DūzGėlyno gyventojomis.

   Spiečius geras, nemažas. Pasvėriau, - visas "komplektas" 4,5kg. Penki tušti rėmeliai 5x150gr=0.75kg. Polistirolinė spietinė (buvau svėręs) ~1,5kg. Taigi spiečius ~2,2kg. Turint omeny, kad spietiminės bitės sunkesnės, nes nešėsi ir atsargų rezervą, manau pačių bičių gali būti ~15000 arba 1,5kg.

======================================

   Buvau rašęs, kad DūzGėlyne vasaros medunešis numatomas iš liepų bei vasarinio rapso. Pasirodo buvau neteisus. Nepažinau tik pasirodžiusių daigų, kuriuos palaikiau rapsais. Apžiūrėjus šiandieną akivaizdu, kad tai pupos! Nuostabu! Su pupom reikalų dar neturėjau. Kad tik orai "nepavestų" 😉

   Netgi dar vieną pupų lauką, esantį tik už 250 metrų pastebėjau:

   Štai taip dėliojas DūzGėlyno reikaliukai. 

   Dūzzzzz...