Netik blogi, bet ir geri dalykai patys mus susiranda...
2023-iųjų birželis. Pasaulis kraustosi iš proto...
Sekmadienis. Prigulu popiečio, kažkas dūzgia - bitė kambary. Sugaunu, išnešu laukan, gįžtu - vėl dūzgia bitė. Tik vaidenasi ar čia aš jau įstrigau "švilpiko dienoje"?
Pakrapštau pakaušį, pakušinu pilkąsias ląsteles ir susiorientuoju, kad kambary likęs vienas senas, kvepiantis korys. Gal jis bites ir vilioja? Kieme apgyvendintos manosios šeimelės blaškymuisi laiko neturi, - dirba, pluša. O galgi tai bitučių nesužiūrėjusio bičiulio pabėgusio spiečiaus žvalgai?
Intuityviai jaučiu, kad turiu imtis veiksmų. Skubiai surandu parankinę, daiktų sandėliavimui skirtą, nelabai tinkamo dydžio kartoninę dėžę ir kišu josios vidun senąjį korį bei priedu porą vaškuolių, - netelpa nei iš pločio, anei iš aukščio. Bala nematė, yra kaip yra, sugrūdu viską skersai, - svarbu viskas dėžėje. Uždengiu korį su vaškuolėmis kažkokiu maišu ir šiaip netaip užmaukšlinu dangtį. Prapjovęs dėžės šone skylutę, visą šį "darinį" pastatau kieme, patvory...
Snūstelėjęs ir pailsėjęs išlendu pasmalsauti. Ar nuojauta, vidinio balso pakuždėta "žinutė" apie vietos nerandantį spiečių pasitvirtins? Jiesss, skraido dryžuotosios, apžiūrinėja superdėžę ir net vidun įlenda.
Keisti vienok dabar laikai, išprotėję žmonės, kažkiek ir bitės išprotėjusios. Atskrenda, pačios į duris pasibeldžia, priglaudžiamos prašosi...
Sekančią dieną gavau siuntinį, - porą nedažytų avilio aukštukų. Maniau manosioms bitutėms jų prireiks. Kadangi bičių žvalgai vakare dar sukiojosi apie suimprovizuotą dėžę-spietinę, ir netgi panašu bandė lysti į svečius pas kieme gyvenančias bites (prie lakų vyko tikras kipišas ir razborkės), paskubom sukombinavau improvizuotą aukštinuką-aviliuką ir įkišau į jį kartoninės "spietinės" turinį.
Tą vakarą spiečius nepasirodė ir panašu joks bitininkas jo nepasigedo bei nesusėmė, nes šiandien grįžęs po darbų matau štai tokį širdžiai mielą vaizdą:
Visa tai tikrai panašu į nediduką, iš kažkieno avilio su jauna, tik išsiritusia motinėle pasprukusį spiečiuką.
Teks pasirūpinti darbštuolėmis, - per 3 valandas pasiuvo visą Dadanto korį ir ėmėsi jau antrojo!
Kaip pagrindinio įrašo "bonusas", kito, 2022 vasaros pabaigos nediduko spiečiuko istorijėlė:
Spiečiuką, pasigirdus pagalbos šauksmui FB, teko gelbėti - surinkti ir parsigabenti. Pratupėjo vargšės bitelės obelyje, augančioje privataus namo kieme, net kelias paras. Tinkamų namų nerado, - ant šakelės jau ir koriuką buvo nusimezgusios. Praūžus audrai, tapo piktos. Tada sklypo šeimininkai ir ėmė ieškoti pagalbos. Surinkau, - pajutau savo kailiu, kad būna ir piktų spiečių.
Į joms pasiūlytą namelį sužygiavo darniai, kaip kareivukai. Įsikūrusios nurimo ir tapo mielomis, darbščiomis bitutėmis.
Komentarai
Rašyti komentarą