Lizdo formavimas ankstyvą pavasarį

 Pradžiai pateiksiu keletą faktų apie save kaip bitininką. Tai nebus išsamus, įprastas prisistatymas. Tiesiog paskiri, laikas nuo laiko pateikiami faktai padės lengviau suprasti mano, kaip bitininko atliekamų manipuliacijų su bičių šeimomis prasmę. Tuo pačiu, atskiruose blogo įrašuose pateikdamas faktus apie save, prisistatysiu Jums atviriau. Šiame įraše pateikiu su pavasariniu bičių šeimos lizdo formavimu sietinus faktus: 

  • Savo bityne naudoju motinėlių izoliavimo technologijas. Jos būtinos ir puikiai dera mano atliekamų manipuliacijų su bitėmis metiniame cikle. 
  • Bičių šeimas laikau aukštiniuose aviliuose. Naudoju tik meduvinius 145mm aukščio rėmelius. Be kitų privalumų, mano atveju tai patogiausio formato rėmelis dirbant dešimtrėmiuose korpusėliuose su būtent ilgaamžėmis bitėmis ir šeimomis turinčiomis dvi ar daugiau motinų. 
  • Aviliai pagaminti iš putų polistirolo, "Lyson" firmos. Dugnai atviri. Stogas šiltas, taipogi iš polistirolio. Kiekvienas aukštukas turi savo laką, kurią galima uždaryti, o atsiradus poreikiui - atverti. Lakos aukštukuose būtinos mano atliekamiems bitininkavimo "fokusams". Šie aviliai atitinka visus mano lūkesčius bei puikiai tinka visoms mano bityne naudojamoms technologijoms.
  • Nesu bitininkas profesionalas plačiąja prasme. Tiesiog myliu bites. Patinka jas stebėti, tyrinėti jų gyvenimą. Mano bitininkavimo tikslas nėra medus pardavimui ar papildomos, tuo labiau pagrindinės pajamos. Pinigus užsidirbu kitais būdais. Bitės man duoda kažką daugiau, kažką, ką aš laikau daug vertingesniu...
Trumpai papasakosiu apie žiemojimo lizdą, kurį rudenį formuoju savoms bitėms. Plačiau ir detaliau apie tai papasakosiu sezono pabaigoj, kai jau ruošime bites žiemai. Manau turiu tai paminėti, kad turėtumėte aiškesnį perėjimo iš žiemojimo į aktyviąją fazę vaizdą. Taigi, mano bityne bitės žiemoja taip suformuotuose lizduose:


   Dugnas visą žiemą atviras. Apatinė laka su apsauginėmis grotelėmis, saugančiomis nuo graužikų, taipogi atvira. 
   Lizdo vidury, - izoliatorius su motinėle. Jo šonuose po 6 rėmelius išdėstytus per du aukštukus, - savotiška Dadant lizdo "imitacija". Labai retais atvejais, ypač stiprioms šeimoms, korių lizde lieka daugiau nei 12 (6-ių Dadant korių atitikmuo). Įprasta stipri šeima, užimanti 8-9 tarprėmius, žiemoja ant nedaugiau nei 12-kos meduvinių korių. 
   Lizdą "uždaro" šiltos dengiamosios iš XPS plokštės. Tarp jų ir korio būtinai paliekamas 8-10mm tarpas.
   Virš lizdo dedama 2,5-3cm pakyla, kad oras viršuje galėtų laisvai cirkuliuoti. Jokios plėvelės virš lizdo nėra, - viršuje jis atviras.
   Po lizdu, - tuščias "buferinis" aukštukas. Kokia jo paskirtis? Kol šeima nesusispaudusi į žiemojimo kamuolį, čia tupi, kabo ant rėmelių nebetelpančios bitelės. Bet pagrindinė jo funkcija apsaugoti žiemojančią šeimą nuo perteklinės drėgmės ir kondensato susidarymo žiemojančio bičių kamuolio zonoje. Papildoma tuščia erdvė po kamuoliu "patraukia" rasos susidarymo zoną žemyn, po bičių kamuoliu.
   Mano bitės žiemoja išties "šaltai". Mano nuomone, žiemojimas tik būtent taip suformuotame lizde, gali būti vadinamas "šaltuoju žiemojimu".
   Formuodami lizdą žiemai atsižvelgiame į savo avilio konstrukciją bei numatome galimus ventiliavimo variantus kintant oro sąlygoms lauke. Turime rasti balansą tarp lizde išsaugomos šilumos ir tinkamos ventiliacijos. Jei paintensyviname ventiliaciją, - prarandame šilumą. Persistengiant su šilumos išsaugojimu lizde, suprastėja jo ventiliavimas, atsiranda perteklinė drėgmė ir kondensatas, kurie netik gadina rėmelius bei korius, bet ir trikdo ramų šeimos žiemojimą, o ramus žiemojimas svarbiausia! Kas susidūrė su ventiliacijos optimizavimu A++ klasės name, supras, ką noriu pasakyti 😉 
   Kažkas domisi, galvoja ir tinkamai paruošia lizdus žiemai, o kažkas domėtis ir galvoti negeba arba tiesiog tingi, tad tiesiog aklai daro taip, kaip matę ar buvo patarti. Plačiau savus "pagalvojimus" apie žiemojimo lizdo formavimą atskleisiu rudenį, o norintiems jau dabar pagalvoti ir savarankiškai "pakrapštyti" pilkąsias smegenų ląsteles, pateikiu porą "kabliukų"-apibrėžimų, ne iš bitininkystės teorijos, o iš fizikos:

   "Difuzija – procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasiskirsto vienodai. Paprasčiau būtų: netvarkingas molekulių judėjimas iš ten kur jų yra daugiau, tenai kur jų yra mažiau, vadinamas difuzija arba, tai savaiminis molekulių maišymasis iš didesnės koncentracijos į mažesnę."
   "Rasos taškas – temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir santykinį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Santykinis oro drėgnis rasos taške yra 100 %. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas."

   Laikas grįžti prie pagrindinės šio įrašo temos. Ateina laikas išleisti motinėlę iš izoliatoriaus ir šeimoje paskelbti aktyvios veiklos pradžią. Kada tai daryti rašiau DūzGėlyno facebook puslapyje: Kada išleisti motinėles iš žiemos izoliatorių?
   Išleidus motinėles, iškart tvarkau avilį bei formuoju lizdą pavasariniam startui. Schematiškai mano suformuotas lizdas atrodo štai taip:


   Kaip matote, išoriškai paties avilio "statinys" praktiškai nepakito. Tiesiog neliko dugno. Jį aš pašalinu o vietoje jo patiesiu XPS plokštę. Kartais, kaip ir šiemet, kai orai ypač vėsūs, tai aš padarau likus savaitei iki motinėlių "išlaisvinimo", kad šeima kiek atgytų. 
   Nors atviri dugnai ir turi stalčiukus-sklendes jų uždarymui, aš manau, kad tai nepakankamai gerai izoliuoja avilio vidinį tūrį iš apačios. Man taip netgi patogiau. Paimtus dugnus, radęs laiko, aš ramiai, neskubėdamas išvalau, išplaunu ir išdezinfekuoju. Man nereikia sandėliuoti pakaitinių dugnų. Rasti vietos 55cmX45cm XPS ar polistirolo lapeliams daug paprasčiau.
   Buferiniame korpusėlyje atidarau laką, - prispyrus reikalui bitelės lakios pro čia. Ankstyvą pavasarį, kai lauke šalta ir vėjuota, geriau būtų, jei jos tai darytų kuo rečiau ir kuo mažiau taip brangių dūzgeklių mirtinai sušaltų atlikdamos pareigą šeimai. Mano, kaip bičių bandos piemens pareiga sukurti avilio viduje tokias sąlygas, kad būtinybės lėkti laukan prastu oru nebūtų. Tuo tikslu buferiniame korpusėlyje talpinu korius su bičių duonele ir iš rudens šiam reikalui paliktus  korius su cukraus sirupu ar medumi. Trūkstant pastarųjų, šone ant XPS dugno pastatau atvirą stiklainį ar kibirėlį su sukietėjusiu medumi (skystą bitelės gali sugalvoti temptis į lizdą). Tenpat talpinu ir gertuvėlę su vandeniu. Asmeniškai aš bitelėms negailiu negazuoto mineralinio vandens, kartais jį dar "pagardindamas" valgomąja druska. Mineralai pavasarį būtini! Gertuvėles naudoju tokio tipo:


   Buferiniame korpusėlyje "bazuosis" sargės ir lizde vietos nerandančios bitės.
   Ant buferinio korpusėlio dedu motinėlių atskyrimo groteles ir kloju plėvelę, lakos pusėje ją atlenkdamas ir palikdamas ~5-8cm praėjimą. Plėvelė sulaikys šilumą viršutiniuose korpusėliuose, ten kur bus auginamos pirmosios šių metų bitelės. Dėl perteklinės drėgmės nesijaudinu. Tarprėmiuose, kuriuose auginami perai palaikoma netik aukštesnė temperatūra, bet būtina ir aukštesnė santykinė drėgmė. Todėl drėgmė šiuo periodu yra mūsų "draugas". Vandeniu skiedžiama ir bičių duonelė bei koriuose esantis medus.
   Kadangi, kaip matote lizdo schemoje, virš lizdo plėvelės nėra, bičių girdyklą patogu įrengti ir stogo pakyloje. Tam tikslui puikiai tiks žemas vienkartinis indelis kurį pripildome vandeniu prieš tai pribeėrę smulkių akmenukų, kad bitelės neskęstų. Vanduo nuo lizdo sušils, - puiki girdykla o ir papildyti ją vandeniu labai patogu.
   Kadangi mano bičių šeimose šeimininkauja po dvi motinėles, tad ir aukštukų virš buferinio korpusėlio yra du. Jei šeimoje motinėlė būtų viena, tiek pat būtų ir aukštukų, - vienas, o visi šeimos startui skirti rėmeliai būtų jame. Viršutiniai aukštukai atskirti motinėlių atskyrimo grotelėmis, - kiekviena motinėlė turi atskirą, tik jai skirtą korpusėlį.
   Kiek korių skirti šeimos startui? Aš prisilaikau dar Aleksejaus Blynovo (1965-1937) rekomendacijų, pagal kurias pavasarį maksimaliai siaurinu lizdus, kad bitėms būtų lengviau palaikyti perų auginimui tinkamą temperatūra. Jei matau, kad pasklidęs žiemojimo kamuolys aptūpia 10-12 rėmelių, dalinu jų skaičių pusiau ir lizdui palieku 5-6 tuščiausius rėmus. Likusius iškeliu už šiltos dengiamosios. Juos panaudosiu vėliau, atsiradus poreikiui plėsti lizdą. Prireikus, juose likusį maistą bitelės sugebės pasiekti.
Virš lizdo papildomai dedu baltyminius "blynus". Jei trūkstate bičių duonos ar neturite galimybės virš lizdo šeimai palikti papildomų pernykščių žiedadulkių, - tokio tipo "blynai" bus tikras išsigelbėjimas, jie tiesiog būtini. Koks jūsų "blynų" užpildas, spręsti jums. O "blynų" recepto nepatingėkite pasiieškoti pasiknaisioję Roberto Žutauto įrašuose Facebook grupėje Motinėlių izoliavimas
   Pabaigai pateikiu abejų, žiemojimo ir pavasarinio starto lizdų schemas, - vaizdžiai matysite pokyčius šiame etape:


   Po Velykinio savaitgalio papildysiu šį įrašą realiomis fotografijomis iš DūzGėlyno. 
   Jei kils klausimų, raskit būdų susisiekti ir juos užduoti. Galbūt atsakymais į įraše nepaliestus momentus ar šiaip įdomesnius klausimus "straipsnelį" taipogi papildysiu, - lai viskas lieka vienoj vietoj nespėjusiems perskaityti laiku ar šiaip ateities kartoms 😉

   Iki sekančio padūzgėjimo beganant bičių bandą DūzGėlyne. Iki, Dūzgiagalviai !



 

Komentarai

  1. Anonimiškaskovo 25, 2024

    Aciu Robertai, smagu kai daliniesi savo žiniomis ❤️

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą