Pavasarinis bičių šeimų "užmaitinimas"

   Šiame straipsnelyje pabandysiu aptarti temą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai svarbi būti nagrinėjama, tačiau, mano nuomone, esti visiškai priešingai. 

   Atsakymas į klausimą, kas ankstyvą pavasarį svarbu sėkmingam bičių šeimos startui, daugumai bitininkų atrodo paprastas ir aiškus, - šiluma ir maistas. Sąvokoje maistas dažniausia omeny turimas medus, kandi tešla ar kitokios "gėrybės" pagamintos iš cukraus. Nesiginčysiu, taip ir yra, šeimai būtina ir šiluma ir angliavandeniais turtingas maistas - jie būtini tiek lėliukių maitinimui, tiek aplamai atskiros bitės gyvybinių funkcijų palaikymui. Tačiau, mano sudarytame pavasarį bičių šeimai būtino patiekti meniu sąrašo viršuje būtų kitas punktas, apie kurį neretas bitininkas nežino ar  pamiršta, palikdamas problemas spręsti pačioms bitelėms. Apie "paslaptingąjį ingredientą", jo pakankamai neakcentuodamas, užsiminiau įraše: Lizdo formavimas ankstyvą pavasarį. Dabar pabandysiu apie jį pakalbėti kiek plačiau.

   Koks svarbiausias įvykis bičių šeimoje pavasarį? Teisingai, - pirmųjų perų atsiradimas lizde. Visi, kas susipažinęs su bitininkystės pradmenimis ir bičių biologija, tikriausia žinote, kad trečią dieną po bitės kiaušinėlio padėjimo, iš jo išsirita lervutė. Tai ypatinga diena, nes lervutė pradedama maitinti ir maitinama ji ne šiaip medumi ar neaiškios sudėties mišiniu, o pačiu svarbiausiu, pačiu "galingiausiu" Karališku bičių maistu, - bičių pieneliu. Kad tai ypatingas būsimos bitutės mitybos raciono ingredientas, tikriausia neabejoja anei vienas bitininkaujantis. Bičių Karalienė juo maitinama kasdien, antraip ji nedės kiaušinėlių ir šeima nustos vystytis, augti ir stiprėti. Toks Karalienės maitinimas nutraukiamas ir ji tampa tik princese šeimai nusprendus daugintis, - spiesti. Tiesa, jis nutraukiamas ir žiemą, bet tada ir visa šeima tik "kvėpuoja", laukdama saulėgrįžos.

   Būsima bitės darbininkės lėliukė šio gurmaniško patiekalo gauna ragauti tik tris paras, kai tuo tarpu lėliukė, iš kurios išsiris motinėlė, juo bus maitinama iki pat lopšelio uždarymo. Na žinoma, darbininkė, tai ne Karalienė, - jai mėgautis "ypatingais " patiekalais leista tik tris dienas. Vėliau jai skiriama tik medaus ir baltymų mišinio dieta. Tačiau ir to pakanka, kad iš lėliukės išsivystytų vabzdys, kuris savo darbštumu ir ištverme mus stebintų.

   Iš ko gaminama ši Karališka želė (Royal Jelly)? Grįžtame prie bitininkystės pradmenų ir randame atsakymą, - iš žiedadulkių arba dar rudenį pavasariui pačių bičių pasiruoštos duonelės (meduje užkonservuotos žiedadulkės). O kuom skiriasi kaip maisto patiekalas medus ir bičių duonelė arba žiedadulkės? Žinome, kad meduje gausu cukrų, t.y. angliavandenių. O va žiedadulkėse, pasirodo, nemaža baltymų. Baltymų kiekis žiedadulkėse ar bičių duonoje, būna skirtingas. Žiedadulkės renkamos nuo skirtingų augalų, tad ir jų sudėtis skirtinga. Be to, tarkim pernykštės džiovintos žiedadulkės savo maistine verte nebeatstos šviežių, tik surinktų, - dalį savo vertės jos jau bus praradusios. Todėl ir bitės, galėdamos atsinešti šviežių žiedadulkių, į pernykščių "džiūvėsėlių" pusę nebežiūri.

   Taigi, už lango ankstyvas pavasaris (šiemet gana vėlyvas). Ar gamtoje šviežių žiedadulkių pakanka? Manau vargiai. Ar žinote, kad norėdamos pamaitinti Karališku pieneliu rėmą lėliukių, o vėliau jas baigti maitinti medaus-baltymų mišiniu, bitės turi suvartoti bei perdirbti pusę analogiško rėmo bičių duonelės? Tai daug ar mažai? Pasakysiu vaizdžiau: Dadant rėmo su perais išmaitinimui šeimai būtinas 1/3 Dadant rėmo, ~0,3kg bičių duonelės kiekis. Kiek tokiame kiekyje "telpa" baltymų? Tarkime pernykštė duonelė kokybiška ir ~30% jos sudėties sudaro baltymai. Vadinasi Dadant rėmui perų pamaitinti bičių šeima suvartos ~100gr baltymo. Lyg nedaug ir bitės netgi pasirupina reikiamu duonelės kiekiu nenumatytiems atvejams dar vasarą-rudenį, kai žiedadulkių gamtoje gausu. Tačiau čia netikėtai ateina godusis meškinas bitininkas ir duonelė dingsta 😁 Na gerai, gerai, ne visi bitininkai meškinai ir tuo labiau godūs, kažkiek duonelės paliekame 😉

   Ok, mes rūpestingi ir viskuom pasirūpinome iš anksto. Išsaugojome pernykščius rėmelius su bičių duona, turime korių su pernykščiu medumi, tad preliminariai pasiskaičiavę bičių šeimos poreikius iki balandžio galo, dedame viską į buferinį korpusą ir toliau nebeskaitome šio straipsneliūkščio o džiaugiamės bundančia gamta.

   O ką daryti kitiems? Skaityti toliau, - priversiu aš jus pamėgti "grožinę" literatūrą 😉 😁

   Štai turiu aš 2 medudinius rėmelius su bičių duona. Atiduosiu juos šeimai. Ar bus gerai, jei balandžio gale šeimoje rasiu tik 4 medudinius (2vnt Dadant) rėmelius su dengtais perais? Neeeee, taigi nebelikus pernykščių žiemojusių bičių šeima primins tik didelį nukleusą! O kas rinks nektarą ir gamins medų, negi bitininkas medų turės pirkti turguje! Sakot nusikalbu, jos atsineš trūkstamą kiekį šviežiomis žiedadulkėmis. Žinoma, tikrai atsineš. Bet va žiūriu aš pro langą ir galvoju, gal ir atsineš, o gal ir ne. Galbūt galės išskristi, o gal pliaups lietus ir pūs stiprus vėjas. Galbūt rytoj, o gal po savaitės... O laikas nestovi...

   Ar gali žieminė bitė maitinti pieneliu lėliukę, jei avilyje visiškai nėra baltyminio maisto? Žinoma gali, ji tam pasiruošus, ji dar rudenį užzsiaugino didelį baltojo riebalinio audinio kiekį ir jos kūnas dabar kaip maistingų medžiagų rezervuaras. Ji naudos šio rezervuaro atsargas kol pati žus, - šeima svarbiausia, šeima turi išlikti... Žmogaus kūne taipogi slypi rezervai. Tikriausia daugeliui teko matyti fotografijų iš koncentracijos stovyklų? Taip, kaikurie išgyveno...

   Nejučia į galvą braunasi įkyri mintis. O jei žiemojusios bitės pavasarinių perų maitinimui nenaudos vidinių rezervų, kiek jos dar gali "žiemoti", kiek dar gali išgyventi? Gal ir pavasariniame medunešyje jos pajėgios sudalyvauti, taigi žiemot jos iškeliavo tapusios ilgaamžėmis? Yra atsakymų, yra ir tyrimų ir pastebėjimų iš praktikos. Bet apie juos gal kitąsyk 😉

   Ar žinojote, kad pavasarį stingant baltymo, mūsų mielosios bitutės, "taurūs" Dievo tvarinėliai net kanibalizmu užsiima? O taip, kad pieneliu pamaitinų jauną lėliukę, nesant lizde baltymo, jos sugraužia šalia esančią vyresnę lėliukę (puikus baltymo šaltinis, taip nemanot?), perdirba jos maistingas medžiagas ir naujai pagamintu pieneliu pamaitina "verkiančią" mažylę. O bitininkas, per apžiūra ištrauktame koryje matydamas "skylėtus" perus krapšto savo žilą galvą ir mąsto: matyt motinėlė peršalo žiemodama, teks keisti. O gal kokia perų liga užpuolė?

   Brrr, užteks baisybiu. Nežaiskime ruletės o imkimės užtikrintų veiksmu!

   Jau aišku, kad turimą bičių duonelę pavasarį patiekiame šeimai sudėdami ją į buferinį korpusą. Kad baltyminio maisto šeima nepritrūktų ir nemažintų apsukų bei neskristų ieškoti žiedadulkių tam netinkamu oru (geriau jau bitės tupės avilyje ir šildys perus), pasirūpinkime baltymingu maistu. Jei turime džiovintų žiedadulkių, malkime ir maišykime jas su medumi. Lipdykime tokio mišinio paplotėlius ir dėkime juos virš lizdo. Suvalgė šeima paplotėlį, - dedame kitą.

   Iš ko maišyti paplotėlius, jei pernykščių džiovintų ar šaldytų žiedadulkių neturime? Štai mano sudarytas TOP:

• Pieno išrūgų koncentrato milteliai (WPC - Whey proteine concentrate) - Sudėtyje 70-85% aukštos kokybės, iki aminorūgščių grandinių suskaidyto baltymo. Ieškoti sporto prekių parduotuvėse, maisto papildų skyriuje.
• Sojos izoliatas - sudėtyje 70-85% aukštos kokybės baltymo. Ieškoti sporto prekių parduotuvėse, maisto papildų skyriuje.
• Mielių milteliai - sudėtyje 45-50% baltymų ir įvairių mineralų bei vitaminų. Jų maišyti su medumi nerekomenduoju. Net nebandžiau to daryti, nes esu tikras, kad rezultatas po kelių dienų gali būti gąsdinantis. Nežinau kur ieškoti didesnio svorio, nei parduodamos prekybcentriuose, pakuočių. Tikriausia reiktų kreiptis į Google 😉

   Yra ir daugiau tam tikslui naudojamų medžiagų, tačiau aš nelaikau jų vertomis jūsų dėmesio. Savo TOP sudariau asmeninių prioritetų principu. Čia nefigūruoja bičių duona. Tai kitos kategorijos produktas. Šį fermentuotą mišinį ruošia pačios bitės būtent tam tikslui, - pavasarinių perų maitinimui. Tai number ONE. Čia jau kalbu tik apie miltus, kurie gali būti panaudoti vietoje bičių duonelės, jos trūkstant. Pernykščių žiedadulkių į sąrašą netraukiau. Mano akys jas mato tiesiog kaip augalinės kilmės (vaisių, sėklų, lapų etc.) miltelius. Galėčiau jas lyginti nebent su sojų (nemaišyti su aukščiau paminėtu sojos izoliatu), grikių, gal dar kokių kukurūzų miltais, prieš tai žinoma surinkus duomenis apie jų sudėtis bei aminorūgščių profilius. Galite užmėtyti mane akmenimis šaukdami "Dvėski, Jude!", bet nuoširdžiai manau, kad jos tik su dideliu "pritempimu" galėtų atsirasti  šiame sąraše kaip 4 numeris. Ir tai tik dėl keisto "prisirišimo", nes kažkada prie jų buvo prisilietusi bitė, lyg tas bitės atliktas veiksmas šiam produktui suteikė kažkokio mistiško "šventumo". Pats aš jas, pasitaikius progai, valgau tik šviežias. Žiemą tik aitrią duonelę. Na nevertingos jos atrodo man savo sudėtimi bei hipotetiškai galima 20-30% baltymo koncentracija, lyginant su aukščiau sąraše išsidėsčiusiomis pozicijomis. Tik iš taupumo, per prievartą pernai "numelžus" šeimas, naudotinos. Netgi minimalus mineralų kiekis jų vertės mano akyse nepakelia. Kas dėl natūralumo, tai ir topo viršūnė visiškai natūrali, - tai mano tvirta nuomonė. O kas dėl priimtinumo bitėms, - jos ir po skiedras natūraliai knisasi grauždamos celiuliozę, kad surinktų baltymą, kurio minimalius kiekius randa kazeino formoje.

Tad skaičiuokit, dėliokit o svarbiausia MĄSTYKIT. Tik skaičiuodami nepamirškite, kad kilogramas vinių sveria lygiai tiek pat, kiek ir kilogramas pūkų. Ir dar nepamirškite, kad pirkdami kilogramą miltelių, kuriuose baltymo koncentracija 80%, ištikro perkate 0,8kg baltymų, kai tuo tarpu pirkdami kilogramą miltelių su 40% baltymo koncentracija, ištikro perkate tik 0,4kg baltymo.

   Kažkas, kažkada pasakė, kad geriausias baltyminis papildas bitėms - žiedadulkės. Jų nesant - mielės. Tada tai buvo tiesa, tiesiog nebuvo alternatyvų. Vėliau alternatyvų atsirado, tačiau jos labai brangios - gūdus sovietmetis... Atsiradus internetui, "žmonės Aidai" kartoja senas "tiesas" iki šiol. Vis aidi, aidi, aidi... Prašau, atsimerkim, geležinės uždangos jau seniai nebėra...

   Netikėkit manim, netikėkit ir "Aidu". Tikėkite tik Savimi, - toks mano nuoširdus patarimas. Išbandykite, padarykite eksperimentą: šeima startuoja su WPC ir šeima startuoja su žiedadulkėmis ar mielėmis. Arba palikite lizde bicių duonos ir duokite "blynų", - bitės pasirinks, kas joms labiau tinka ir jūs matysite pasirinkimą, ir jau žinosite. Tik taip turėsite tikrą, Savo žinojimą ir nebūsit paveikti aido...

  Iki, Dūzgiagalviai!

P.S.: Tiesa, vos nepamiršau įdėti foto iš savo baltyminių "blynų" gamybos "cecho":