Gal pradėsiu šį rašinėlį kiek netikėtu rakursu. 2022 metais laboratorinėmis sąlygomis (laboratorinėmis tam, kad rezultatui įtakos neturėtų išorės veiksniai, užterštumas ir pan.) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad vidutinis bitės amžius, lyginant su 1970-aisiais, sutrumpėjo beveik perpus, nuo 34,3 iki 17,7 dienų. To priežastys neaiškios, yra tik prielaidos, tačiau tokie duomenys liūdina. Šaltinis: Scientific Reports
Bičių motinėlė, - Karalienė, gali išgyventi iki 7 metų. Na gerai, realybėje, stiprioje šeimoje iki 5 metų. Nemažai? Žinoma nemažai. Pafantazuokim, jei tiek gyventų bitės darbininkės 😏 Sakysit ok, Karalienė nepersidirba. O bet tačiau, ar taip teigti teisinga? Kiek kiaušinėlių ji padeda vieno sezono metu, nuolat apkraudama savo organizmą? Na nelyginkime josios su bite darbininke, ji ir auginta kitaip o ir maitinama bičių pieneliu.
Kas ten dar tokie gyvena avily? O taip, bachuriukai-traniukai. Na šitie "tinginėliai" gali išgyventi ir 4-5 mėnesius, kol rudenį bus išvyti iš šeimos mirčiai iš bado ir šalčio, - savimi pasirūpinti jie nеmoka. Tiesa, šiemet teko matyti keletą video su šeimose peržiemojusiais tranais, - tikriausia anomališkai užsitesęs šiltas ruduo taip pakoregavo "tradicijas".
O kiek gyvena bitė darbininkė? Logiška, kad josios amžius priklauso nuo daugybės faktorių. Tai priklauso ir nuo klimato salygų, ir nuo metų laiko, kuriuo gimė bitutė. Atliekami darbai taipogi alina josios organizmą bei trumpina amžių. Pavasarį išsiritusi bitutė gali gyvent ir pora mėnesių, kai tuo tarpu vasaros periodu intensyviai medunešyje dirbusiosios gyvenimas truks tik mėnesiuką. O štai žiemos bitės gyvybingos išlieka visą pusmetį ir po to dar sugeba užauginti sau pamainą. Kažkokia painiava gaunasi. Panašu ilgą gyvybės potencialą bitė-darbininkė turi, bet priklausomai nuo gyvenimo sąlygų, josios nugyventas amželis bus skirtingas. Visiškai kaip ir žmonių pasaulyje... 😒
Prieš kurį laiką, priglaudus ir apgyvendinus savo bitynėlyje bičių spiečius (DūzGėlyno pradžia ir buvo spiečiai), bestebint tokias šeimeles, galvoje kilo minčių-klausimų, kurios nedavė man ramybės, nes konkretaus atsakymo negebėjau rasti. Štai antralakis spiečius: bites išlekė kaip minimum jau savaitės amžiaus. Motinėlė nevaisinga ir iki jos apsilakiojimo praeina dar bent 3 savaitės. Dar tris savaitės prabėga iki pakaitinių bitučių išsiritimo. Viso bent 50 dienų ir kaip minimum 40 iš jų, - intensyvus darbas. O išsiritus naujoms bitutėms, "senosios" sulig šiuo momentu neišmiršta... Tame turi būti kažkokia "paslaptis". O kas, jei bitininkas išsiaiškintų šią "paslaptį" ir jo bitės būtų tokios pat kaip spietiminės bet nenorėtų palikti namų? O taip, būtų labai gerai... 😊
Beieškodamas informacijos "užsiroviau" ant dar 2011 metais rusiškame žurnale "Bitininkystė" A.Kovaliovo publikuoto straipsnio "Noriu pasidalinti patirtimi". Po šiai dienai forumuose šia tema diskutuojama. Vieni tai patvirtina, kiti nusivylę peikia. Autorius tvirtino, kad izoliuoja motinėles porai mėnesių, nuo birželio iki rugpjūčio. Išsukus medų, kurio esą surenkama daugiau, motinėlės išleidžiamos ir šeimos puikiai pasiruošia žiemai. Apie tai, kad medunešiui izoliavus motinėlę, šeimos produktyvumas padidėja, - žinoma labai seniai. Jau praėjusiame šimtmetyje bitininkai praktikavo šį metodą. Mane labiau sudomino aktyvios bičių veiklos neatsinaujinant trukmė. Tas pats autorius netgi cituoja tokį bitininkystės grandą, kaip Vladimiras Kaškovskis: "nustatėme, kad perų neauginusios bitės gyvena daug ilgiau (150-300 dienų) ir gali daug ilgiau rinkti nektarą". OK, jau nuskambėjo "perų neauginusios bitės gyvena daug ilgiau" 😉
Komentarai
Rašyti komentarą