Antroji pavasarinė apžiūra,

Pradžiai vėl truputį apie save ir DūzGėlyną, - apie tai kas vyksta ir aprašoma šiame bloge.

* Etikete "2024m. sezonas" žymiu įrašus, kurie betarpiškai susiję su konkrečia mano bityne gyvenančia šeima. Visos manipuliacijos, kurias atlieku su ja, yra mano ankstesnių bandymų rezultatai, kuriuos šiemet bandau sudėti į sklandų metinį darbų ciklą. Ciklas žinoma dar "gryninsis", optimizuosis, galbūt ir pasipildys, bet pati esmė keistis nebeturėtų.

* Jau buvau užsiminęs pokalbiuose FB, kad ciklo metu šeima startuos turėdama vieną motinėlę, augins tik ilgaamžes bites, savarankiškai auginsis naujas motinas, vasaros pradžioje taps "dvimame" šeima ir tokia išeis žiemoti. Viskas vyks viename avilyje, be jokių šeimos dalijimų ir sujunginėjimų, nenaudojant jokių sudėtingų įrenginių ar priemonių. Ciklo metu bus naudojama motinėlių izoliavimo technologija bei ekologiškas gydymas nuo erkių.

* Kažkurios mano atliekamos manipuliacijos gali pasirodyti pernelyg smulkmeniškos. Iš dalies taip ir yra. Mano sumanymas gali būti optimizuotas ir adaptuotas pramoniniam bitynui (vėliau galbūt padarysiu ir tai), bet kolkas orientuojuosi į šeimos bitynėlį, kuriame yra 2-3, na gal iki 5 avilių. Tokio bitynėlio tikslas kuklesnis, - surinkti medaus savo šeimai, artimiesiems bei draugams. Na žinoma, toks bitynėlis nėra kasdienė našta, nešiojama galvoje. Jame galima ir neskubant pasikuisti. Jis labiau panašus į hobį, teikiantį džiaugsmą bei patenkinantį vidinį poreikį būti ieškotoju, tyrinėtoju ir atradėju.

Kažkurios mano atliekamos manipuliacijos gali atrodyti smulkmeniškomis ar net keistomis dar ir dėl kitos priežasties, - tiesiog aš išbandau savo idėjas ir sumanymus bei tikrinu savo ankstesnius pastebėjimus. Stengiuosi nuolat būti "procese", - gyventi 😉

* Kokia yra aprašoma šeima? Žiemoti ši šeima išėjo kaip dvimamė, - turėdama dvi izoliuotas motinas viename izoliatoriuje. Suspausta ji buvo ant 12 meduvinių rėmelių išdėstytų po šešis per du meduvinius korpusėlius. Nemaža dalis bičių žiemojimo metu "nubyrėjo". Pavasarį, išleidžiant motinėles, viena šeimos motinėlė su dalimi bičių "iškeliavo" į kitą avilį. Šioje šeimoje palikau apie 6 meduvinius rėmelius aptūptus bitėmis (atitiktų 3 Dadant rėmus). Dauguma tikriausia žinote, kad tokio dydžio šeimos laikomos labai silpnomis ir dažniausia jungiamos prie kitų, stipresnių šeimų. Tuo tarpu aš šią šeimą "susilpninau" sąmoningai. Viena vertus mėgstu iššūkius ir dažnai renkuosi sunkesnį kelią, nes manau, kad tik tokiu būdu įmanoma tobulėti itin sparčiai. Kita priežastis, - lizdui bus skirti tik 10 meduvinių rėmelių (5 Dadant rėmai). Toksai dirbtinis motinėlės dėslumo apribojimas susijęs su ilgaamžių bičių auginimo technologija. Tai plati tema, kurią "nušviesti" nėra paprasta. Tuo labiau, kad tai tema, kuri absoliučiai daugumai bitininkaujančių Lietuvoje yra visiškai nauja ir negirdėta. Tad jai turėsiu rasti pakankamai laiko ir panagrinėti ją detaliau. Trečioji priežastis, - manau kad tik silpnoje šeimoje galiu užtikrintai išbandyti naudojamų priemonių veiksmingumą. Stipri šeima "neatsakytų" į visus man rūpimus klausimus, ji net "kreivarankio" bitininko klaidas ištaisytų 😉

* Šeimos Karalienė, - paties pernai išvesta, pas vietinį veisėją įsigytos lietuviškos karnikos dukra. Susipažinkite, kadras iš šiandieninės šeimelės apžiūros:

Bitės labai ramios. Apžiūrinėdamas lizdą tinkamu oru net nenaudoju dūminės. Jei gamtoje ne "badmetis" ir lizdo nereikia "išnarstyti", tai dažnai net tinklelio veidui neužsidedu.

Tai tokia šiandiena bus "trumpa" įžangėlė, atėjo laikas ir pagrindinei "pasakėlei" 😉

Po žiemojimo iš izoliatorių motinėlės buvo išleistos lygiai prieš savaitę, kovo 31d. Lizdai pavasariniam startui suformuoti

Kokios šią savaitę šeimų vystymuisi susiklostė sąlygos Šiauliuose? Vienareikšmiškai, visiškai niekam tikusios. Jei pirmadienis dar buvo pakenčiamas ir bitelės dar lėkė laukan, tai vėliau temperatūra dienomis nesiekė net dešimties laipsnių. O kur dar stiprus vėjas, lietus ir netgi šlapdriba. Naktimis net šalnų sulaukėme. Aviliai nutilo. Atrodė, kad šeimos vėl paniro į žiemojimo būseną. Bičių nemačiau jau nuo antradienio. Įsidrąsinusios jos pradėjo žvalgytis tik šiandieną perpiet.

Šiandieną oras palankesnis. Temperatūra perpiet pasiekė 14-os laipsnių žymą. Tiesa, vėjas kiek perstiprus, tačiau kas gali tiksliai atsakyt, ko galime tikėtis ryt?

Skubu į DūzGėlyną. Pakeliui apžiūriu blindes. Prieš savaitę sužydėjusios buvo tik pavienės ir dažniausia tik fragmentiškai, - nuo vėjo apsaugotose ir labiausiai saulės apšviečiamose vietose.

Šiandien žiedynai "starto" pozicijoje. Viskas ko trūksta šiam bičių šeimų "kurui", - tik truputis šilumos.

Taigi, Šiauliuose koleikas mano akis džiugina tik DūzGėlyne žydintys šalpusniai.

Motinėlei darbuotis buvo palikti tik 3 meduviniai rėmeliai. Mano lūkestis, - po savaitės rasti šiuos rėmelius pilnai užsėtus. Šiandienos apžiūros metu, turėjau įvertinti situaciją lizde ir nuspręsti, kiek papildomų rėmelių skirti tolimesniam šeimelės vystymuisi. Po 2-3 dienų bus pradėti akiuoti patys pirmieji perai (sueis 9-10 dienų nuo motinėlių išleidimo). Lygiai tuo pačiu metu maitinimo bičių pieneliu pradės "reikalauti" lėliukės išssiritusios iš šiandieną motinėlės padėtų kiaušinėlių. Taigi, mano pasirinktas septynių dienų periodas man visiškai priimtinas.

Ką šiandien randu lizde? Baltyminė košeliena aptaršyta ir taršoma toliau.

Net iš apačios gardėsio siekt bandyta.

Mineralinis beveik "damuštas", - nieko keisto, bitės visą savaitę negalėjo nosies laukan iškišti.

Bitės "tirštai" užpildžiusios lizdo tarprėmius, - rėmeliai už skiriamųjų joms neįdomūs. Vadinasi tvarka, motinėlė dirba ir perų lizde yra.

Atsargiai patraukiu dengiamąsias. Širdis džiaugiasi, - "odos" iš bičių tikriausia netgi adata nepradurtum. Lėliukėms po tokiais "kailiniais" tikrai nešalta 😄

Atidžiai peržiūriu visus rėmelius. Mano draugiškųjų lietuviškų "karnikų" bitelės tai padaryti leidžia. Švelniai paglostau jas pirštų galiukais ir visas korio akučių paveikslas atsiveria.

Visi rėmeliai 80+ procentų užsėti. Absoliučiai didžioji dvejų rėmelių ploto dalis užpildyta 6-7 dienų amžiaus lervutėmis. Trečiasis rėmelis pilnas kiaušinėlių. Ten randu ir motinėlę, - tai įprasta ir nuspėjama, motinėlės pirmiausia ieškom ant rėmelio su kiaušinėliais.

Kas akivaizdu? O akivaizdu tai, kad tik išleista iš izoliatoriaus motinėlė puikiai startavo ir per porą parų pilnai užsėjo du meduvinius (1 Dadant) rėmelius. Puikus produktyvumas, beveik 3000 kiaušinėlių į parą, tikra "Anka pulemotčitca" 😁 Atšalus, antradienį-ketvirtadienį, darbas buvo pristabdytas, matyt šeima tikrai letargan patraukus buvo. Nuo penktadienio motinėlė vėl atnaujino veiklą. Rezultatas ir džiugina ir nelabai. Džiugina tai, kad šeimelė puikiai pasiruošusi greitam startui, tereikia kiek palankesnių orų. Liūdina orų prognozės ir tai, kad vienas rėmelis bus akiuojamas kiek vėliau nei planavau, tik sekantį savaitgalį. Bet šių dalykų aš kaip bitininkas pakeisti negaliu, - juos įtakoja man nepavaldūs veiksniai.

Informatyvūs pastebėjimai:

Koriuose labai nedaug akučių su šviežiomis žiedadulkėmis. Nenuostabu, bitutės neturėjo galimybės jų parsinešt pakankamai. Tiesa, "buferiniame" korpusėlyje buvau palikęs truputį bičių duonelės. Šiemet pakankamai pasiūlyt jos šeimoms negalėjau. Todėl akivaizdu, kad baltyminis "papildas" šioje situacijoje puikiai gelbsti, - baltyminio maisto trūkumo šeima nejuto.

Koriukų galuose, toliau nuo praėjimo pro plėvelę, priešingoje lakai pusėje, lervučių maitinimui bitutės pasiruošusios "nektaro". Ne, tai ne nektaras, jo susirinkt savaitei galimybių nebuvo. Tai tvarkingai, pagal poreikius, atakiuojamas medus ir cukraus sirupas iš buferinio korpusėlio. Darbštuolės juos atskiedė avily paliktu vandenėliu ir pasidėjo "po ranka", kad galėtų greitai suktis maitindamos lervutes.

Kadangi motinėlės dėslumas pakankamai aukštas, statau į lizdą dar 3 papildomus meduvinius rėmelius ir pasikliauju orų Dievų malone. Turi gi pavasaris ir į Šiaulius ateiti? Kad žibučių medaus neparagausiu, jau susitaikiau. Bet iki vasaros graužt pernykštį rapsą irgi nesinori. Gal teks pagooglint ir pasimokyti kokį indėnišką, pavasarį prišaukiantį šokį 😁