Orai palankūs, tad pavasarinis medunešis įsibėgėja. Prabėgus dešimčiai dienų nuo motinėlės izoliavimo, avilyje nebelieka atvirų maitinamų perų. Bitininkaujant įprastai, kai motinėlė neizoliuojama ir nuolat darbuojasi lizde sėdama kiaušinėlius, medunešyje dalyvauja 30-50% šeimos bičių. Lizde nebelikus maitinamų perų, dalyvaujančių medunešyje bičių kiekis gali siekti netgi 80% visų šeimos bičių. Nesudėtingais matematiniais veiksmais galime paskaičiuoti, kad ir parnešamo į avilį nektaro kiekis tokiu atveju gali padidėti iki 30-60%.
Jau minėjau, kad medunešio metu labai svarbu užtikrinti pakankamą korių kiekį avilyje, nes koriai šeimai reikalingi netik medaus sandėliavimui, bet ir parnešto nektaro džiovinimui. Išdžiovinus ir perdirbus 1kg nektaro gaunama 0,5kg medaus. Todėl džiovinimo bei sandėliavimo korių santykis medunešio metu turėtų būti nemažesnis nei 1:1. Trūkstant laisvų korių nektaro džiovinimui, bitės-priėmėjos nebenorės priimti nektaro iš parskrendančių lauko bičių ir pastarosios ims retinti savo skrydžius o nektaro surinkimas ims mažėti.
Kad mano aprašomoje šeimelėje nesusiklostytų panaši situacija su laisvų korių stygiumi (turiu įtarimą, kad situacija jau panaši), gegužės 21 dieną, kai visi šeimos perai jau dengti, patikrinau viršutinį aviliuko aukštuką-meduvę. Aukštukas sunkus o koriukai pilni. Nemaža dalis akučių jau ir užakiuotos. Dalyje akučių gana gausu žiedadulkių-bičių duonos. Pastarosios neakiuotos. Bičių duonelė - gėris, puikiai tiks šeimelės startui po pavasarinio medunešio. Bet tokie jos perviršiai gerokai sumažino nektaro sandėliavimui skirtus plotus.
Jei ne tikslingos manipuliacijos "subrandinant" šeimelę medunešiui ties 2kg bičių riba, - panašu šeimelė ruošėsi toliau sparčiai augti ir didėti. Leidus jai tai daryti, pavasarinis medunešis būtų buvęs praleistas ir būtų tekę ruošti šeimą, kontroliuoti jos dydį bei saugoti nuo išspietimo iki pat vasaros medunešio. Buvo nuspręsta, kad aprašoma šeimėliūkštė dalyvaus pavasariniame medunešyje, tad toks jos vystymosi sustabdymas ir "subrandinimas" buvo tikslingas, - tai buvo jos šio pavasario galimybių ribos išbandymas bei bitininkavimo technologijų patestavimas. Kokia bitininkavimo esmė? Jei bityno tikslas yra medaus rinkimas, tai bitininkas, stebėdamas gamtą bei numatydamas būsimo medunešio pradžią, stengiasi maksimaliai gausinti, išauginti bičių šeimą, "subrandinti" ją numatomam medunešiui. Medunešiui "subrendusi" šeima, tai šeima maksimaliai priartėjusi prie spietiminės būsenos, bet dar neauginanti spietiminių lopšelių ir nespiečianti. Galima netgi sakyti, kad absoliuti dauguma bitininkų (išskyrus tik tuos, kurie bites tiesiog laiko) stengiasi užsiauginti spiečių o paskui su juo kovoja. Medunešiui subrendusi šeima gali užimti tiek penkis, tiek penkiolika Dadant rėmų, - esmė ne šeimos užimamame tūryje o šeimos būsenoje. Žinant principus, sėkmingai bitininkaujama tiek šešių, tiek šešiolikos rėmų aviliuose su labai skirtingo dydžio šeimomis 😉
Derėtų paminėti, kad gausaus medunešio metu, dalis jau paruošto ir sufermentuoto medaus akučių gali būti ir neakiuojamos. Konkrečioje šeimoje trūkstant laisvų bitelių (aprašomos šeimelės atvejis), pastarosios pirmiausia stengiasi sukaupti kuo didesnį kiekį atsargų, akiavimo-vakavimo darbus atidėdamos vėlesniam laikui, gausiam medunešiui einant į pabaigą. Bičių šeima labai racionalus "mechanizmas". Bitininkas turėtų tai žinoti ir gebėti įvertinti realią situaciją lizde, nelaukdamas tik akivaizdžių išorinių ženklų. Liaudiški, paprasti būdai įvertinti medaus tinkamumą sukimui: užakiuotas bent trečdalis korio o jį kratant nektaras iš neakiuotų akučių nebesitaško. Tai gana paprasti ir primityvūs būdai, neparodantys tikslaus, realaus medaus brandumo, jo drėgnumo. Nors įgudęs bitininkas, remdamasis savais patyrimais, gali gana tiksliai iš akies nuspėti medaus koryje tinkamumą sukimui bei jo parametrus. Tikslesniems matavimams naudojami medaus drėgnumo nustatymo prietaisai, - refraktrometrai. Pastarieji turi būti sukalibruoti. Vienas paprasčiausių, tikslių bei kiekvienam bitininkui prieinamų refraktrometrų bei skystis jo kalibravimui:
Šiemet dūminę kuriu pirmą kartą. Nesinori kieme kelti šaršalo, tad geriau bus, jei betkada rasiu ją po ranka. Apipučiu dūmais rankas ir maikutės priekį, - to visiškai pakanka, kad bitėms tapčiau "nematomu" 😁
Nusikeliu viršutinę meduvę. Ant bičių išleistuvo tik keletas bitelių. Meduvės viduje taipogi, - puiku!
Peržiūriu koriukus. Meduvė išsukimui paruošta. Ten kur duonelė medaus "nicht gefunden", o neužakiuotas medutis puikios konsistencijos, tikrai brandus.
Tempiu meduvę "laboratorijon" ir pradedu "laboratorinį darbą", - pažiūrėsim, kiek ši šeimėliūkštė sugebėjo mums surinkti pirmojo medučio. Darbo nelabai ir daug, - viena meduvė, dešimt rėmelių. Tiesiog atakiuoju ir išsuku medsukyje.
Išsuktą meduvę gražinu šeimai, - tegul susitvarko 😉 Ją statau ant dugno. Korpusėlis su izoliuota motinėle keliauja aukštyn ir dabar bus antras. Kodėl taip elgiuosi? Nenoriu nutraukti džiovinamo nektaro "kelionės" iš apačios į viršų. Medunešis truks dar gerą pusantros savaitės. Šeimelė geriausiu atveju išsukimui spės paruošti tik tas dvi dar neliestas meduves. Įstačius tuščią meduvę į tarpą, sklandus medaus ruošimo procesas šeimoje, tuo pačiu ir naujo nektaro parnešimas bus drąstiškai sutrikdytas parai ar net dvejoms. Tušti koriai parnešamam iš laukų nektarui turi būti kuo arčiau lakos.
Nusprendžiu patikrinti ir antrąją meduvę. Nuimu bičių išleistuvą. O mama mia, koks po juo šabakštynas 😁
Nušluoju biteles ant lakos ir lendu šniukštinėti meduvės. Matomas vaizdas džiugina:
Komentarai
Rašyti komentarą