Prieš porą dienų, birželio 11d. rašiau apie netikėtus "atradimus" susijusius su jaunų motinėlių "emigracija" po apsilakiojimų Tikrinu jaunų motinėlių apsilakiojimą. Turių kažkiek papildomų faktų bei minčių-idėjų. Mąsčiau, viešint tai ar ne. Suprantu, kad išties nedažnai o tiesiog nuolat einu "prieš srovę". Pilti žibalo ugnin ar ne? O kodėl gi ne? Negi aš kažkam kažką skolingas ar kažkuom įsipareigojęs? Dalinuosi neprašydamas atlygio. Pasiims tie keli, kurie mato tame prasmę ir kuriem to reikia. Ką jie su tuom darys, - jų reikalas, dividentų nesitikiu. Galima į rašliavas žvelgti tiesiog kaip į asmeninį bitininkavimo dienoraštį, nors jame įpinu informacijos, nepateikiamos "kursuose" ir žingeidiems pažengusiems ir netgi pradedantiems bitininkauti. Tai mano erdvė, čia aš laisvas 😉
Mano bitininkavimas, - ištisas nuolatinis ėjimas keliuku o ne autostrada. Tai sąmoningas pasirinkimas. Kažkas paskė: "Elkis, būk kaip visi, - gyvensi kaip visi". Rezultatas žinoma irgi bus toks pat, - dėžių kilnojimas, avilių surinkimas-išrinkimas, spiečių dabojimas... Neįdomus man toks bitininkavimas. Darbo aš turiu, dar vieno man nereikia. Nenoriu būti pilkos masės, aklai tikinčios "primestomis" dogmomis ir stereotipais bei "tetos Zosės" su šimto metų stažu (lyg tai būtų informacijos patikimumo garantas) teiginiais, dalimi. Nenoriu netik bitininkavime...
Ar kažkas bitininkauja panašiai kaip DūzGėlynas? Fragmentais taip, - nevisos idėjos originalios. Kažkurios, nors ir gimusios mano glvoje, vėliau pasirodė jau žinomos. Bet kažkieno praktikuojamos analogiškos visumos, viso ciklo, apjungiančio šiuos fragmentus, kolkas neaptikau. Žinoma ne faktas, kad esu kažkoks išsskirtinis, bet tai tikrai reiškia, kad būsiu sunkiai suprantamas ir priimamas. Todėl yra kaip yra. Kam dėl to sukt sau galvą, - toliau plaukiu "prieš srovę" nors jaučiuosi tiesiog plaukiantis sava tėkme ir tai yra šaunu 😉
Atsiprašau už filosofinius-lyrinius nukrypimus. Pradėdamas bloginti minėjau, kad tokių pasitaikys. Tad "prošu poniat i prostyt" 😉😁
Taigi, aname rašinėlyje minėjau, kad tik permiegojęs spręsiu, ką daryti su motinėle nugraužtais sparnais. Kaip dažniausia būna, - rytas už vakarą protingesnis 😀 Nusprendžiu darsyk atidžiai peržiūrėti aukštuką- nukleusiuką ir ieškoti nežymėtos motinėlės. Ir ką jūs manote? Taip, ryte žymėtos motinėlės be sparnų nelikę nei kvapo o lizdelyje randu gražuolę "gegutę", jau padėjusią pirmuosius kiaušinėlius. Jai atlieku specialų makiažą 😁
Aptarinėjame įvykius su bičiuliu iš už jūrų marių. Jisai taipogi motinėles savoms reikmėms patsai išsivedinėja. Ir kaip pagal užsakymą, šeimų apžiūros metu nukėlus aukštuką, vėl grąžinant jį į vietą bičiulis pastebi bitučių susibūrimą. Nufilmuoja. Kas gi ten? O ten atlėkusi motinėlė. Ar įsiprašyt vidun norėjo, o gal nepastebėta prasmukti, - neaišku...
Šiandienos atsiųstas video, - motinėlė negrįžo iš apsilakiojimo. Sprendžama, kur prijungti biteles. Po kelių parų, jau ruošiantis atlikt manipuliacijas, lizdelyje randami keletas "stojakų", - gražiai akučių centre padėtų vienos dienos kiaušinėlių. Kas belieka? Turbūt laikas ieškoti "gegutės" ir ją pažymėti...
Jau minėjau apie pernykštį atvejį savam bitynėlyje, kai lizde, su medunešiui izoliuotomis dvejomis vaisingomis motinėlėmis apsigyveno "gegutė" ir "prikakojo" visur kur nereikia, - grotelių avily tuo metu nebuvo, jos nereikalingos. Tai privertė susimąstyti ir šiemet pabandyt "pagaudyti" faktus. Tuo tikslu, savas motinėles jau žymėjau dar iki apsilakiojimo, - mažiau dviprasmybių bei spėlionių. Taipogi pernai, pamenu, stebėjausi, kodėl pora mano motinėlių, iki apsilakiojimo buvusios juodomis, po jo tapo kaštoninėmis 😁
Sutapimai? Atsitiktinumai? Tegul ir taip, tik kiek daugoka jų vienoje vietoje vienu metu.
Kas vyksta veisliniuose bitynuose? Suėjus terminui, tikrinama, ar yra nukleuse motinėlė ir kaip ji dirba. Jei yra, ji pažymima. Ar tai ta pati motinėlė, kuri išsirito nukleuse ir jame gyveno iki išlėkdama pasibernauti, netaip ir svarbu. Suprantama, šioje situacijoje nėra svarbu, kuri motinėlė į kurį nukleusą grįžo. Kažkokios keistesnės migracijos nepastebėsi o viena kita svetimuolė, jei patikrinus dirba gerai, reikalo irgi nepagadina.
Privataus bityno savininkas, išsivedantis motinėlių savoms reikmėms, irgi vargiai suks galvą dėl kažkokių panašių dalykų. Yra jauna dirbanti motinėlė, - ok. Nėra, - nurašom ją išrankiems gurmanams paukščiukams, nepasitenkinantiems apsčiai lakiojančiomis bitėmis o tykojantiems būtent jų motinėlių.
Šeimoje neradome senos motinėlės, bet radom naują jauną, - ok, vadinasi senoji buvo prasta, bitelės ją pasikeitė. O kur lopšelis? Na jis tikriausia nugraužtas (pas mane kažkodėl bitelės lopšių "čystai" nenugraužia, lieka gana aiškios žymės). O tai, kad būtent dabar masiškai laksto spiečiai bei apsilakioti laksto motinėlės lieka visiškai nesvarbia aplinkybe. Galgi motinėlės keitimo laikas tiesiog sutampa su šiuo periodu. Galgi tiesiog šiuo periodu motinėlės staigiai suprastėja...
Įvairių minčių man kyla. Tai mano mintys. Kažkas laisvas savas turėti.
Daugoka sutapimų, kad nekreipčiau į juos dėmesio. Pasitarėme su bičiuliu iš už jūrų marių. Pasiūlė idėją, kaip galima šį reiškinį dar detaliau pakrapštinėt. Gal kitamet, jei entuziazmas nedings ir laiko turėsiu... 😉
Tiesa, kaip ten kaimyno bičiulio bitelės begyvuoja? Bitynėlis jo už 500m nuo DūzGėlyno. Tai nulėkiau iškart karštais pėdsakais, galgi dar įkalčių kokių surasiu 😁 Randu Igną besikrapštinėjantį apie bitėles. Susiėmęs už galvos senukas. Sako nežinau, ką čia su jom dabar daryt. Ok, tariu, pažiūrime kartu štai šią, problemiškiausią šeimą, kurios kažkelintąlakį spiečių priglaudžiau. Perrenkame kartu. Parodau, paaiškinu ką matome, ką randame. Senukui akys sužiba. Įdomu sako, gaila sveikatos nebėra "smarkiau" užsiimti. Ištikro jau naikint bitynėlį reikėtų...
O randam nemažai medaus ir "nekažką", - gal 5-6 Dadant rėmus su bitelėmis. Kiaušinėlių niema. Mamos irgi neaptikom. Aptikome virš dešimties spietiminių lopšelių iš kurių sėkmingai išsirito motinėlės, bei tris lopšelius, kurių motinėlėms nebeleista išsiristi, - jų šonai bičių pragraužti o "galvutės" uždaros. Nedrįstu spėlioti, kiek šeima paleido spiečių, bet tikėtina, kad spiečiuose lėkė ne po vieną motinėlę... "Gegučių" veisykla...
Išsivežu šeimelės likučius, prijungiu prie spiečiaus per neįsisavintą meduvinį aukštuką. Toks būdas, jei gamtoje nėra visiško badmečio ir bitės nėra piktos kaip žiežulos, tikrai gana paprsatas bei patikimas. Nereikia nei laikraščių anei samagono. Nekyla nei riksmo, anei peštynių 😉 Tarp visų aukštukų žinoma grotelės, - nebuvau tikras, kad parvežtosios bitelės neturi dar nedirbančios mamytės. Dadaninis korpusas viršuje tik dėl "vaizdo", - į jį buvo patogiau nupurtyt biteles prieš perkėlimą, nes dirbu tik su 1/2 Dadant formato aukštukais. Vėliau jį atėmiau. Oksalo tirpalas žinoma irgi panaudotas, - nežinau, kas per "bomžių" kontingentas pargabentas 😉
Šiandien atidžiau peržvelgiau atsivežtą lizduką. Radau jų motinėlę. Kūda-smulki juodčkė. Dar guvi ir judri, gali būti ir neapsilakiojus. Jei taip, tikiuosi su DūzGėlyno tranais susipažins 😁 Savaitgalį manau tai paaiškės, nes jau pastebėjau pavienes biteles parnešančias žiedadulkių. Kai viršutinė mama jau turės savų MAITINAMŲ lervučių, jos aukštukas keliaus žemyn o meduvė atsidurs viršuje. Šeima taps dvimame.
Jungiant šeimas į daugiamamį darbo režimą, labai svarbu, kad visos motinėlės turėtų netik susiformavusią stiprią palydą-apsaugą, bet ir suvų, jau maitinamų lervučių.
Apie spietimines motinėles, jei jos apsilakiojusios su "teisingais" tranais, šįsyk nekalbėsiu ir savo nuomonės neišsakysiu, - bijau "korporacijų" pykčio ir keršto. Galbūt vėliau o gal ir niekad. Pakanka to "žibalo"... 😁
Iki, Dūzgiagalviai, dabokit motinėles 😉
Komentarai
Rašyti komentarą