Bitininko "kliurka" motinėlių veisykloj

    Jei pamenate, izoliuodamas šeimelės motinėles (po pavasarinio medunešio jau dvi) vasaros medunešiui Vasaros medunešis, vėl suformavau aviliuko viršuje aukštuką-"nukleusiuką" dar vienos, trečiosios, vėlyvesnės motinėlės užsiauginimui. Tam yra pora priežasčių. Viena iš jų noras žiemoti ir pavasarį pabandyti startuoti jau su trejomis motinėlėmis šeimoje. Tai būtų nauja patirtis, nes dirbti su trejomis motinėlėmis, turinčiomis po aukštuką lizdeliui bei auginančiomis ilgaamžes biteles, dar neteko. Antroji priežastis, - poreikis išsiaiškinti "povandeninius akmenis", sukaupti žinojimų bei tiksliai sudėlioti sistemą bei detales, kaip patikimiausia ir paprasčiausia išsivedinėti pakaitines ar papildomas motinėles bendroje DūzGėlyno bitininkavimo sistemoje.


   Pradžiai pabandysiu maksimaliai glaustai (kas dažniausia man sunkiai sekasi, nes vis norisi užbėgti už akių galimiems "kritikams" ir nepalikti vietos "prisikabinimui" - tokia bergždžia kova su vėjo malūnais) išdėstyti keletą esminių dalykų, kuriuos jau žinau ir kuriais remdamasis bandau sudėlioti tokio veisimo detales. Tai padės geriau suprasti, kokią "kliurką", kuri leis dar sykį iki ateinančio sezono gerai viską permąstyti, padariau.

   Taigi, bandau padėlioti:

    * Jei formuodami lizdelį būsimai mamytei planuojame kad pastaroji bus auginama pačių bitučių, t.y. nuo pat kiaušinėlio iki pat josios išsiritimo bei apsilakiojimo, būtinai turime lizdelin įstatyti koriuką su kiaušinėliais ir jau maitinamomis lervutėmis. Ant tokio koriuko bus jaunų bitučių-maitintojų, kurios ir pasius motininį lopšelį bei išmaitins būsimą motinėlę. Būtent ant šio koriuko bitutės ir pasirinks tinkamą motinėlei auginti kiaušinėlį ar jauną lervute.

   Jei motinėlė auginti "nuo nulio" neplanuojama  o žadama lizdeliui duoti jau užakiuotą lopšelį iš šalies, korys su kiaušinėliais nebūtinas, pakanka tiesiog korio su dar nedengtais perais. Ant jo taipogi bus bitelių-maitintojų, kurios ir pasitiks išsiritusią motinėlę.

    * "Nuo nulio" auginamos motinėlės lizdelin privalu patalpinti ir korį su ką tik dengtais perais. Tokio korio dengtos akutės šviesios, - bitutės risis tik už geros savaitės. Iš šio korio išsiritusios bitutės pasirūpins būsima motinėle jau po josios išsiritimo, pasitiks ją po apsilakiojimo bei apsaugos nuo nedraugiškų lauko bičių.

   Jei motinėlė nebus auginama o lizdelin bus talpinamas jau paruoštas motininis lopšelis, korys turi būti su tuoj besirisiančiomis bitutėmis. Tokio korio dangteliai jau tamsūs, praretėję. Koryje jau matome nemažai tuščių akučių bei koriu vaikštinėjančių "pūkuotų" jaunučių bitelių. Kadangi motinėlė iš lopšelio tuoj risis, tad ir jaunų bitučių palyda-sargyba, kuri pasitiks ir šefuos mamytę po apsilakiojimo, turi atsirasti anksčiau.

    * Kodėl formuojant lizdelį būsimai motinėlei ypač svarbus tinkamas korių su perais parinkimas? Todėl, kad būsima motinėlė turi būti netik tinkamai išmaitinta nuo lervutės iki užakiuoto lopšelio, bet turi būti užtikrintas ir josios saugumas po išsiritimo. O SVARBIAUSIA, grįžus jai iš apsilakiojimo, jos jau turi laukti pakankamai gausi, ją nuo nedraugiškų vakare lizdelin jau grįžusių lauko bičių galinti apginti jaunų bitučių sargyba-palyda. Visas ciklas nuo kiaušinėlio iki apsilakiojusios motinėlės trunka apie mėnesį, o bitutės savo funkcijas, polinkius bei "charakterį" keičia praktiškai kas savaitę. Taip taip, lizdelyje susiformavusios šeimelės sudėtis pagal amžių yra begalo svarbi. Motinėlės netik pasiklysta ar būna sulesamos "piktų" paukščiukų, bet gana dažnai grįžusios iš apsilakiojimo tiesiog nebepriimamos, neįsileidžiamos, išvejamos o gal netgi, baisu ir pagalvoti... 

   Štai tokios "pro duris išspirtos" motinėlės ir ieško vietos, kur būtų "šiltai" sutiktos, o tam tinkamiausios šeimos praradusios motinas arba šeimos su izoliuotomis motinėlėmis, kuriose gausu jaunų bitučių nejaučiančių savos motinėlės feromono kvapo arba jaučiančių jo stygių.

   Prisipažinkite sau, ar tikrai tinkamai parenkate korius su perais būsimų motinėlių lizdeliams? Ar atkreipiate dėmesį į tokias atrodytų nereikšmingas detales? Manau ne, tikrai dauguma išmintingų knygų autorių tokių detalių nepaaiškina. Galgi jų nežino o galgi tiesiog kažką aklai cituoja ar trumpindami tekstą iškarpo jų akimis nereikšmingas svarbiausias konteksto dalis... Todėl nereikia stebėtis, kad "visas" iš apsilakiojimo negrįžusias motinėles sulesa "pikti" paukščiukai o bitės yra "nenuspėjamos" ir kartais elgiasi "nepaaiškinamai" 😉

   Įsigalėjusi romantizuota bičių šeimos kaip vientiso, vienalyčio draugiško "organizmo" koncepcija yra neteisinga. Bičių šeima tai daugybės skirtingus poreikius turinčių bei skirtingų tikslų siekiančių bičių grupuočių "sąjunga", kuri nuolat "šlifuojama" vidinėse "kovose", kurios bendrą veiklos bei tikslų kryptį apsprendžia konkrečiu metu dominuojanti bičių grupuotė. Visai kaip žmonių pasaulyje... 

   Tiesa, šiuolaikiniame žmonių pasaulyje sąlygas neretai diktuoja mažuma, tam meistriškai naudodama jėgos įrankius bei manipuliacijas. Šiuo atžvilgiu bičių "organizmas darnesnis bei demokratiškesnis.

    * Augindamas naują motinėlę šeimoje jau turinčioje darbingą motiną, naudoju motinėlių atskyrimo groteles (Hanemano grotelės) bei lininę drobelę. Hanemano grotelės neleidžia jaunai motinėlei patekti į jai "draudžiamas" avilio zonas o drobelė iš dalies apriboja motinėlių skleidžiamo feromono-kvapo plitimą po avilį. Sumažinus motinėlės feromono koncentraciją atskirose avilio zonose, šiose zonose esančios bitės ima jausti bendrumo su avilio karaliene trūkumą, tampa "našlaitėmis", šiose zonose ima siūti gelbėjimosi lopšelius, nes užsinori auginti naują karalienę, kuri pilnavertiškai užpildys avilį savuoju kvapu. Sumažintos motinos skleidžiamo feromono koncentracijos zonos kūrimui naudojami ir papildomi korpusėliai, esamų motinų judėjimo avilyje apribojimai, manipuliacijos su koriais, kuriuose auginami perai arba visų išvardytų priemonių kombinacijos. Šių būdų kombinacijos naudojamos ir DūzGėlyne.

    * Naudodamas drobelę kaip papildomą kliūtį šeimoje jau esančios motinos feromono sklidimui, dalį jos atlenkiu, taip palikdamas galimybę betarpiškai kontaktuoti abejoms skirtingus tikslus turinčioms bičių šeimos dalims. Tokio kontakto išsaugojimas užtikrina paprastą ir sklandų abejų šeimos dalių apsijungimą jau atsiradus naujai darbingai motinėlei, tačiau turi ir savų "povandeninių rifų". Apie šiuos momentus dabar nesiplėsiu, nes ir taip pastebiu išsiplėčiau "iki dangaus", bet tai ir yra viena iš dabartinių mano bandymų bei eksperimentų išsivedinėjant motinėles dalis. Labai patikimas būdas yra, bet jis reikalauja daugiau operacijų ir manipuliacijų bei atsižvelgimo į daugybę papildomų niuansų, ypač, kai šeimoje vienu metu gyvena ne viena Karalienė 😉

   Jaučiu pagavęs kablį, tad stabdau save. Pasakyto manau pakaks mano padarytos "kliurkos" supratimui. Todėl bandau glaustai (šioj vietoje juokiuosi iš savęs 😁) papasakoti apie ją, kad būčiau atlikęs įsipareigojimą sau aprašyti viską.

   OK, susikaupiu, glaustai, glaustai, glaustai... 😁

   Jau rašiau "nukleusų" sudarymo rašinėliuose, kad drobelę atlenkiu palikdamas ~3cm tarpelį kontaktavimui. Paskutinįsyk tarpelį palikau visus 7-8cm. Neklauskit kodėl, nes pats renkuosi kurias mintis bei idėjas kur, kam ir kada viešinti. Nors kvėpavimo į sprandą nejaučiu, bet tiesiog nuolat žiūriu į priekį, stebiu, bandau, ieškau ir mokausi 😉 Bet esmė ne tarpelyje, tai tik detalė, kuri paspartino numatyto proceso "nukliurkėjimą" į "išvietę"...

   Štai esmė:

Birželio 18d. izoliuojamos šeimelės motinėlės bei suformuojamas "nukleusėlis" papildomos naujos motinėlės užsiauginimui - Vasaros medunešis. Birželio 30d. šeimoje nebėra maitinamų perų - Laikas bitutėms "atsigert" pienelio. Norėdamas maitintojomis tapusias trečiosios kartos biteles paskatinti gaminti ir nuryti bičių pienelio bei taip tapti ne šiaip ilgaamžėmis o "superbitėmis" - nespiečiančiomis spietiminėmis, tą dieną perstumdau motinėlių izoliatorius į naujas korio vietas, kad šios padėtų po keletą kiaušinėlių. Dar po 3-4 dienų šie kiaušinėliai tampa lervutėmis, kurios ima skleisti kvapą signalizuojantį, kad jas laikas maitinti. Nuo viso proceso pradžios kaiptik praėjo 15-16 parų. Tuo metu, kas pamenate, avilio viršuje jau buvo du "nukleusėliai", nes ir lopšeliai buvo užmegzti du. Taigi suėjo laikas ir išsirito pirmoji motinėlė. Antrajame nukleusėlyje lopšelį bitutės nugraužia. Laaabai betarpiškas bendravimas tarp nukleusėlių pro 7cm tarpą prie to jei ir neprisidėjo, bet tikrai ir nepristabdė tokio vandalizmo akto 😀 Kiek pavėluotai net nufotkinau potencialios motinėlės liekanas. Nelabai ir besuprasi kas čia buvo, bet įdedu, kad rašliavą paveikslėliais paįvairint.


   Na ok, viena motinėlė yra, iki apsilakiojimo savimi pasirūpinti ji gali, korį su nektaru ji susiranda, nelabai nuo jo kolkas jinai ir nubėga - stiprinasi prieš skrydį. Svarbu jos niekas nevaiko. Po trejetos dienų išlekia apsiskraidymui (tikrinau tinkamą dieną, ryte buvo, perpiet - išlėkus). Žinau kaip baigėsi Dariui ir Girėnui, o kaip baigėsi šiai motinėlei, - nežinau. Tarkime "pikti" paukštukai sulesė...
   Spėkite, kur tuo metu buvo jaunos, motinėlę maitinti bei apginti galinčios bitelės, turėdamos 7cm pločio "autostradą" bei "klykiančias" lervutes avilio apačioje? 
   Kas dar nesupratot, - patys kalti 😏. Jei paslenkate, teks darsyk skaityt rašliavos pradžią apie būtinybę užtikrinti tinkamas "sutiktuves" iš apsiskraidymo grįžusiai motinėlei 😉.
   Kaip papildomas superbites gaminsiuos kitamet, kitamet ir papasakosiu, jei geri būsit ir jei paprašysit, nors gal nebūtinai 😁. Minčių ir idėjų yra. Į sistemas ir metodikas jos dėliojasi žiemą, - tada ir vyksta pagrindinis bitininkavimas. Ir vyksta jis plikoj makaulėj. Sezonas tai tik bandymai, tikrinimai ir įgyvendinimai, - perdaug veiklos ir be bičių 😉

   Šiam momentui aviliukas atrodo taip, "nukleusėlis" vėl yra, - na noriu aš trečios mamytės :😁


  Ką padariau? Porą sykių kas diena perstūmiau vienos iš esamų motinėlių izoliatorių į kitą korio vietą, - "gavau" kiaušinėlių. Motinėlę perkėliau ant kito korio o korį su kiaušinėliais į viršų ☝. Drobelės nelanksčiau, - jokių tarpelių. Papildomai korys su bičių duona ir nektaru. Iš apačios pripurčiau bičių, - nereikalingos išlėks, nes laka į kitą pusę padaryta. Šiandien žiūrėjau, - trys lopšiai. Du užakiuoti, vienas baigiamas. Sugalvosiu kur juos "kišti"... Sutiktuvėms užtikrint teks iš apačios vėl pripurtyt bičių, - ten jau bus auginami perai ir juos maitins maitintojomis tapusios ilgaamžės bitės. Tiesa, ne pagal amžių funkcijas pasirinkusi ilgaamžė bitė, bent dalinai įgauna savybių, būdingų įprastai bitei, atliekančiai tas funkcijas pagal savo amžių. Taip į laukus lakiojusi ilgaamžė, ėmusi maitint perus tampa "švelnesne".
   Tiesa, "nukleusui" daviau ir porą porcijų baltyminio gėrimo. Eksperimentai šia tema irgi vyksta, bet tai kolkas tik mano reikalai... Receptukas buvo toks: 300gr medaus + 100gr WPC. Viskas išmaišyta pusės litro stiklainėlyje. Tokį "susiurbė" pernakt, net į korį "supernektaro" pasidėjo, pats mačiau 😀.





   Na va, pareigą sau atlikau. Dabar tik po savatėlės papasakosiu, kiek medaus išsuksiu, kiek erkių rasiu ir šiaip gal kas nenumatyto dar nutiks 😀
   Šį kartą lyg kažkur kažkam "neužlipau". Esu koks esu, visada prieš srovę, visada takeliais... Kadangi plikius, tad netgi neaišku, kaip tokį glostyti prieš plauką, o kaip paplaukiui... 😉

   Iki, Dūzgiagalviai 😉

Komentarai