"Lyrinis" nukrypimas:
Patinka man rašinėti bloge (tinklaraštyje). Kodėl? Pirmiausia tai nėra knyga. Nors šičia ir išreikštas tęstinumas, įrašai dažnai išlaiko tam tikrą chronologinę tvarką, bet šičia nėra aiškios pradžios o tuo labiau visiškai neaiški pabaiga, netgi pačiam autoriui. Nebūtina sprausti save rėmuose, išlikti visiškai nuosekliu "siužete", stilistikoje. Nebūtina kankintis laukiant, ieškant tinkamos nuotaikos ar nusiteikimo, - viename įraše gali būti "piktas", o kitame jau "švelnus" ir "pūkuotas"... Tiesiog momentai, ištraukos ir nuotrupos...
Nėra tai ir vadovėlis ar instrukcija, nesvarbu, ar prisilaikoma, ar ne bendros tematikos. Todėl nereikia kankintis struktūrizuojant medžiagą, ieškant įtaigiausių pedagoginių pateikimo "formų", priimtus reikalavimus atitinkančios argumentacijos bei ją pagrindžiančių šaltinių...
Ar tai tiesiog dienoraštis? Kogero kažkas labiausiai artimo tam. Toksai gyvenimo tarpe avilių, tarpe bičių aprašymas. Kartais racionaliai logiškas, kartas emocionaliai jausmingas. Laisvas žodžių pasirinkimu bei minčių reiškimo būdais. Nesuvaržytas "klišėmis" bei įsipareigojimais bendruomenėms prisiimtomis bendravimo formomis. Incognito, bet tuo pačiu ir pakankamai atviras...
Džiaugiuosi galėdamas šičia būti arba nebūti savimi, turėti pasirinkimus ir rinktis. Smagu, kad kažkam įdomu prie to prisiliesti...
=============================================
Šis bitininkavimo sezonas, kogero kaip ir kasmet, turi savų "keistenybių". Nepastebėjau reikšmingesnio "atokvėpio" tarp pavasarinio ir vasarinio medunešių. O ir pats vasaros medunešis, koks jau buvo toks, pasibaigė tiesiog liepos vidury. Ir bitės ėmė elgtis taip, lyg jau ne liepa, o koks rugpjūčio vidurys, - pikiuoja plyšius, kabinėjas prie tranų... Kaiptik savaitgalį kalbėjomės su bičiuliu. Situacija analogiška šiaulietiškai ir Molėtų regione.
Šeimos DūzGėlyne šiuo metu užsiėmusios labai atsakingu darbu, - auginasi žiemos bites. Kopinėdamas medų, viso jo neatėmiau, tad iš dalies jaučiuos ramus. Bet kas toliau, ko laukti ir tikėtis šiemet iš gamtos bei kaip tam pasiruošti? Manau panašios mintys šiemet pasisukioja nereto bitininko galvoje. Todėl stebėdamas bičių elgseną bei skrydžius nudžiugau, - savaitės vidury prasidėjo nedidukas palaikantysis medunešiukas. Paviršutiniškai kyštelėjau nosį į aviliukus, - o taip, viduj netinginiaujama, nektariukas pilstinėjamas, pernešinėjamas. Šaunu, galbūt neteks papildomai skatint motinėlių dėslumo medaus sirupu.
Vietovė šiemet nauja, tad nusprendžiau "pabraidžioti po gaivią rasą" ir pašniukštinėti, kas iš vėlyvesnių medunešiukų, kuriuose DūzGėlyno karnikutės "kapeikinėjasi", artimiausiuose bruzgynuose bei pievose žydi. Nektaro surinkti neplanuoju (nors ką gali žinot 😀), bet susipažinti su vietine flora bus tikrai naudinga 😉👍
Neįmanoma nepastebėt bruzgynų, į kuriuos visai nesinori lysti, bet kuriuose gausiai sukiojasi kamanės o joms nenusileidžia ir bitutės, - ponas duriantysis Dagys.
Lietuvoje paplitę dygliuotasis, garbiniuotasis bei lenktagalvis dagiai. Didžiuliai, virš metro aukščio krūmai. Dauguma dvimečiai. Nepatinka man jie, manau ne man vienam 😁 Na bet jų čia yra, - neprižiūrimose palaukėse, pamiškėse ir svarbiausia žydi jie iki rudens ir bitės juos gausiai lanko. Renkamas netik dagių nektaras, bet ir jų šviesiai gelsvos žiedadulkės. Iš tankiai apžėlusio dagiais hektaro bitės gali surinkti net iki 400kg medaus. Puikus augalas "pasikapeikinėjimui" bei palaikomajam medunešiukui užtikrinti.
Dagių medaus surinkti sunku, - vargiai ar kasnors norės šiuo tikslu užsėt dagiais plantacijas 😁 Todėl šio augalo medus elitinis. Medus praktiškai skaidrus, gali turėti lengvą žalsvumo ar gintaro atspalvį. Labai saldus, be jokio karsvumo. Kvapas silpnas.
Pastebėjau bitutes parsinešant ir ryškiai geltonų žiedadulkių. Kieno jos? Pasirodo jau įsibėgėja ir rykštenių žydėjimas.
Šių, pagrinde invazinės kanadinės rūšies augalų apylinkėse taipogi netrūksta. Tai daugiametis, vaistinis augalas. Vaistinės savybės priskiriamos ir rykštenių medui. Žydi iki pat rugsėjo. Tai labai puikus žiedadulkių šaltinis. Hektaras rykštenių gali duoti iki 100-150kg medaus. Medus tirštas, ilgai nesikristalizuoja (iki 4-6 mėnesių) bei puikiai tinka ir bitučių žiemojimui. Medus karamelės arba gintarinio atspalvio, su karsvu poskoniu, kuris dingsta praėjus 2-4 mėnesiams po medaus kopinėjimo.
Kolkas užfiksavau tik tokius kiek reikšmingesnius medingus augalus. Kurgi dar akis užkliuvo? Pievose gausu žemų, geltonais "žirnių" žiedeliais žydinčių augalų.
Komentarai
Rašyti komentarą