Šią savaitę nuolat krapštinėjaus prie bitelių. Dabar pabandysiu "glaustai" viską aprašyti.
Priminsiu, kokį aprašomos šeimelės aviliuką "palikau" praėjusį savaitgalį, - lizdas o ant jo viršaus improvizuotas "nukleusėlis", kuriame "įsegtas" jau pasiūtas motininis lopšelis.
Mąsčiau, kokia tokios jų elgsenos priežastis. Bitutės be motinėlės, nuo lizdo izoliuotos plėvele, turėtų tik džiaugtis gautu lopšeliu. Netgi pradėjau manyti, galgi vėl kokia "motinėlė-emigrantė" įlėkė vidun...
Trečiadienį lendu į viršutinį aukštuką ieškoti svetimos mamikės. Mamikės nerandu, tačiau randu net keletą siuvamų savų lopšelių. Viskas aišku, koryje jau buvo kiaušinėlių, kurių nepastebėjau. Buvau neatidus, pirmadienį lopšelių užuomazgų nepastebėjau. Štai sekmadienį "nukleusėlyje" randu netgi keturis lopšelius, du iš kurių jau uždaryti.
Visas šis "pasižaidimas" su motinėlės iššsivedimu vasaros gale nėra rimtas. Tiesiog... Tranų jau sumažėję o ir tie patys jau vaikomi. Jų kokybė abejotina. Motinėlė žinoma išssiris, bet josios kokybė priklausys tik nuo galimybės sėkmingai apsilakioti. Tokia 50/50 loterija, bet tiek to. Jei bus apsiskraidžius motinėlė, patalpinsiu ir ją į žiemos izoliatorių. Žaidžiuosi, nes labai norėjosi jau sekantį sezoną išbandyti DūzGėlyno bitininkavimo metodiką pavasarį startuojant su trejomis motinėlėmis šeimoje. Gaila, kad per audrą žuvo net dvi šios šeimelės išsivestos jaunos motinėlės, bent viena iš kurių šiuo metu jau būtų buvusi apsilakiojusi. Yra kaip yra...
Nuosekliai bandau "slinkti" prie kitų dalykų 😉. Jau praėjusią savaitę pradėjau motinėlių dėslumą skatinantį šeimeles maitindamas sirupu, rašiau apie tai. Efektas puikus. Netgi nematant, kas vyksta avily, tampa aišku, kad perų auginimas šiuo "badmečio" periodu sparčiai intensyvėja, - bitės lyg pašėlusios tempia žiedadulkes. Net neįsivaizduoju, kur josios pastarųjų tiek randa 😀
Kadangi tik šią vasarą persikrausčiau į DūzGėlyną, nemažai "turimų" dalykėlių nepavyksta rasti iškarto. Todėl ir sirupą bitutėms dalinau maišeliuose. Tai žinoma nėra blogai, bet kai turi tuščių aukštukų ir štai tokius dangtelius su skylutėmis, šią procedūrą galima atlikinėti ir "civilizuočiau" 😉
Dangteliai pirktiniai, bet nesunku tokius pasidaryti ir pačiam. Procesas tampa patogesnis ir saugesnis, lengvesnis sirupo normavimas, nebereikia baimintis, kad maišelis pratrūks.
Keičiu maišelius stiklainiukais.
Tiek būtų apie antraeilius dalykėlius. Keliaukim prie esminių.
Šeimelės motinėlės po izoliacijos vasaros medunešiui buvo išleistos liepos 21d. Kiaušinėliai dedami ir žiemos bičių karta auginama turėjo būti lygiai tris savaites, būtent ne daugiau nei 21-ą dieną. Tokiu būdu iš pirmųjų išsiritusių žiemos bitučių atimame betkokią galimybę maitinti lervutes (maitintoja bitutė tampa ~10-ą dieną po išsiritimo Bičių amžius ir pareigos šeimoje). Iš bėdos žiemos bičių auginimą galima prailginti iki keturių savaičių. Penktąją šio "cikliuko" savaitę pirmosios išsiritusios žiemos bitelės jei ir bandys prisidėti prie lervučių maitinimo, tai didelės žalos joms nepadarys. Didžioji perų dalis bus jau užakiuota, šeimoje susidarys maitintojų perteklius ir tokios bitutės-maitintojos bus priverstos nuryti bent dalį pagaminto bičių pienelio, kas joms bus tik į naudą (apie tai pasakojau aiškindamas "superbičių" atsiradimo priežastis). Tačiau medalis turi dvi puses. Ketvirtoji perų auginimo savaitė yra lyg "perėjimas" į sekantį perų auginimo ciklą, o tai savo ruožtu yrą ir sekantis warroa erkių dauginimosi ciklas (erkių dauginimosi ciklas praktiškai sutampa su bičių ir yra lygus ~18-19 dienų). Dūzgėlynui tai netinka, nes toks žiemos bičių auginimo ciklo prailginimas reiškia kiek padidėsiantį šeimos erkėtumo procentą.
Bet argi aš turėjau pasirinkimą? Liepos 28-ą praūžusi audra išvartė avilius. Šeimų darbas buvo ilgam sutrikdytas, dalis bičių bei perų žuvo, teko žiemos bičių auginimą pratęsti iki keturių savaičių, iš kurių tik tris savaites žiemos bitutės ir buvo auginamos: auginamos/neauginamos/auginamos/auginamos...
Šį savaitgalį laikas suformuoti šeimų lizdus žiemai bei izoliuoti motinėles. Paskaitinėdamas klausimus viešoj erdvėj, jaučiu pareigą pasidalint žinojimais. Koncentruosiuosi ties tais, kas motinėles žiemojimo periodui izoliuoja. Neturiu tikslo "nušviesti" visus galimus būdus bei situacijas. Mąstantys ir gebantys suprasti patys "pagaus" esmę bei pritaikys savam bitininkavimo stiliui ir metodikoms. O kitiems dar nereikia, dar neatėjo laikas, jiems dar reikia mokytis bei praktikuotis bei palaipioti "ant grėblio" 😉 Kiekvienas turime praeit savus "kančių kelius", kad atsidurtume būtent ten, kur turim būtent mes atsidurti...
Apie "bičių aritmetiką" jau rašiau Aritmetika ir bitės. Keletas supaprastintai paaiškintų sąvokų:
Pilnas perų korys - korys kuriame įvairaus amžiaus perai užima nemažiau nei 2/3 korio ploto (>65%)
Pilnai bitėmis aptūptas korys - mūsų situacijoje pakaks supaprastintai įsivaizduoti, kad iš pilno perų korio išsiritus visoms bitutėms, jos aptūps jau du tokio paties formato korius.
Kad pakankamai tiksliai žinotume, kiek korių palikti šeimai žiemai, žiemojimo periodui izoliuodami motinėles kruopščiai suskaičiuojame tuo momentu lizde esamus įvairaus amžiaus perus. Skaičiuojame kiek lizde yra būtent PILNŲ perų korių. Neapvalinkime į didžiąją pusę, geriau į mažesnę. Jei matom, kad korys tik dalinai užsėtas, skaičiuokim 0,3 ar 0,5 korio.
Gerai jei pilnų perų korių suskaičiuojame bent penkis. Mažesnis kiekis, - šeima bus silpna, gal net neverta izoliuoti motinėlę, perdaug rizikos. Gal netgi geriau tokią šeimelę jau dabar jungti su kita silpnesne šeima. Išeitis, - padovanoti papildomą korį su perais iš stipresnės šeimos. Aplamai, jau dabar, formuojant lizdus žiemai, galima "palyginti" šeimas, suvienodinant turimų perų kiekius jose. Sėkmingai peržiemojusios pavasarį jau bus gana vienodo stiprumo.
Labai puiku, jei pilnų perų korių suskaičiuojame 7-8, daugiau vargiai kas randa, tai jau išskirtiniai atvejai. Korių su perais tikrai gali būti daugiau, bet jie nebus tokie apie kuriuos kalbu, jie nebus PILNI.
Tarkim suskaičiavome 5 pilnus perų korius. Iš jų išsiritusios bitės aptūps 10 korių. Tokią šeimą motinėlių neizoliuojantys tikrai paliktų žiemoti ant 10-ies, gal net snt 12-os ir daugiau korių, nelygu kiek bendrai, netik tikrų žieminių bičių matytų avilyje spalio-lapkričio mėnesį. Labiau lizdo tikrai nesiaurintų, nes jame matytų dar ir bites, kurios pavasario nesulauks. "Išmanūs" motinėlių izoliuotojai "rišasi" tik prie suskaičiuotų pilnų perų korių skaičiaus. Jei suskaičiavome 5 pilnus perų korius, - toks lizdas žiemai ir paliekamas. Daugių daugiausia galima pridėti dar vieną (bet ne daugiau) papildomą korį ir palikti šeimą su izoliuota motinėle žiemoti ant 6-ių korių. Jei nesate tikri, kad perus suskaičiavote tiksliai, rekomenduočiau palikti tik 5-is. Izoliuojant motinėles žiemai, perspaustas lizdas visada bus geriau, nei neDAspaustas.
Logiška, jei pilnų perų korių radome 7-is, tai šeima su izoliuota motinėle sėkmingai peržiemos ant 7-8 korių.
Neizoliuojantiems motinėlių žiemai rekomenduočiau šeimai palikti tiek korių, kiek priskaičiavote pilnų perų korių + 3-4 papildomi. Tada eitų laipsniškas užmaitinimas, kad motinėlė nustotų dėti kiaušinėliu o likusiose tuščiose avilio erdvėse nebūtų prisiūta "liežuvių". Jei šeimos sveikos ir žiemojimo sąlygas avilyje sukursite "teisingas", to pilnai pakaks, - sutaupysit sirupo užmaitinimui. Į detales ir galimus konkrečių situacijų niuansus nesiplėsiu. Jei jūsų bitininkavimas paviršutiniškas, ar jaučiate žinių bei įgūdžių trūkumą, geriau darykite kaip darydavote, kaip išbandėte ar kaip suprantate. Tiesiog nesinori būti apkaltintu pražudžius kažkieno biteles 😉✌ Visi aukščiau paminėti skaičiai surašyti omenyje turint Dadant formato korius.
Manau laikas baiginėti šį jau ir taip ilgą rašinį, tad dėstau fotoreportažą apie aprašinėjamos šeimelės lizdo suformavimą žiemai.
Keliaujame prie aprašinėjamos šeimelės aviliuko. Oras puikus. DūzGėlyno bitelės labai draugiškos, o kadangi šią šeimelę aprašinėju bloge, tai nesukdamas galvos apie racionalumą-kompaktiškumą išnarstysiu viską iki kaulelio, perrinkdamas po vieną rėmelį 😉
"Nukleusėlį" nukeliu į šoną, - jis kolkas man neįdomus. Trečiasis aukštukas. Čia buvo iškelti pora pilnų dengtų perų korių ir koriai su medumi.
Bitutės iš šių korių jau beveik išsirito. Jų kolkas neskaičiuosiu, bet mintyje turėsiu. Gal vieną iš šių korių įkelsiu į "nukleusėlį".
Dedu šį aukštuką į šoną ir lendu į antrąjį nuo apačios, pas vieną iš motinėlių.
Perrinkinėju rėmelius ir skaičiuoju perus. Randu štai tokių PILNŲ perų korių. Čia netik dengti perai, yra dar ir atvirų lervučių, tikrai užpildyta kokiais 85-90%.
Randu ir tokius koriukus. Jų užpildymas analogiškas, tiesiog perai dar nedengti, - lervutės ir kiaušinėliai. Korius apžiūriu labai kruopščiai, įvertinu ir mintyse skaičiuoju.
Randu motinėlę. Ją įkalinu jums jau pažįstamame sezoniniame izoliatoriuke.
Jei neužsiiminėčiau "superbitėmis", motinėlę iškart patalpinčiau į žiemos izoliatorių. Bet, kadangi viskas DūzGėlyne kitoniška, tai ir izoliavimas kolkas tik toks. Po 7-10 dienų, jei ant korio bus tuščių akučių, šiuos izoliatorius su motinėlėmis perstumsiu į naują vietą, kad šios padėtų dar nors po keletą kiaušinėlių. Kas skaitot mano rašliavas, tikriausia jau supratot, koks šios operacijos tikslas. Panašią manipuliaciją atlikinėjau ir sezono metu. Ir taip, pasakysiu, - žiemos ilgaamžes taipogi galima pamaitinti "dopingu" ir "paversti" tikromis superbitėmis 😉
Šiame aukštuke motinėlė-emigrantė, priklydus iš svetur, greičiausia iš spiečiaus išlėkusio su keliomis motinėlėmis. Apsilakiojo ji jau DūzGėlyne. Dirba puikiai. Bitutes veda dūzgėlyniškas. Pažymėta raudonu tašku su žaliu viduriuku.
Šios motinėlės aukštuke suskaičiuoju 5 pilnus perų koriukus. Juos atrūšiuoju, - keturis su atvirais perais bei motinėle pasilieku, o koriuką su uždarais perais atsidedu į šalį.
Leidžiuosi žemyn į pirmą aukštuką, pas "grynakrauję" tamsiai kaštoninę DūzGėlyno mamytę. Randu ją ir įkalinu.
Video ieškokit žalio taško tarp geltonų grotelių 😁
Šios motinėlės aukštuke suskaičiuoju šešis pilnus perų koriukus. Čia yra ir neakiuotų bet tikrai pilnų:
Bet randu ir praktiškai 100% akiuotų:
Viso lizde suskaičiavau 11-ą pilnų perų rėmelių. Turint mintyje dar anuos du anksčiau iškeltus, sumum sumarum būtų velnio tuzinas, visas trylika! Tai netgi 6,5 Dadant formato, tikrai ~80-85% perais užpildytų korių ekvivalentas! Turint omeny, kad realiai šeima galėjo dirbti tris savaites iš keturių, patyrė tokį stresą ir praradimus audros metu, tikrai esu maloniai nustebęs. Šaunuolės motinėlės, šaunuolės jų bitutės darbštuolytės!
Ok, paaikčiojau ir tęsiam. Nuspręsta, žiemos šeima ant 12-os koriukų (6 Dadant koriai), - geriau bus anksčiau nei perplatu. Motinėlės šeimoje dvi o gal dar ir trečia prisidės 😉
Šiame aukštuke surenku koriukus su maksimaliai dengtais perais o kitame su atvirais bei motinėlėmis. Kad korių būtų reikiamas skaičius, pridedu ir vieną iš anksčiau iškeltų korių su bebaigiančiomis išsiristi bitelėmis. Atviri perai turi būti šalia motinėlių, - nereikia stresinti bitučių ir verst jas siūti gelbėjimosi lopšelius. Nesvarbu, kad vėliau jos juos nugrauš, bet stresas ir bergždžios pastangos bei resursų naudojimas šeimai ne į naudą. Aukštukas su motinėlėmis ir atvirais perais bus viršutinis, - taip bus patogiau vėliau prieiti perstumti ant korių izoliatoriukus. Tarp korių su izoliuotomis motinėlėmis būtinas tiesiog korys su perais, - tegul motinėlių tarprėmiuose susiformuoja būtent konkrečios motinėlės chėbra, būtent atsidavusi josios palyda, taip saugiau. Dar ne ruduo, bitės dar su pričiūdais, dar galimi įvairiausi ekscesai 😉
Dengtų perų aukštukas:
Kaip skaitantys jau žinot, DūzGėlyne žiemojimui naudojamas papildomas tuščias buferinis apatinis aukštukas. Kas nežinot ir susidomėjot koks tai daiktas ir su kuom valgomas, pasiieškokit ir paskaitykit šio sezono pradžios įrašus apie žiemojimą ir pagalves 😉 Buferinį aukštuką turiu jau pasiruošęs. Tačiau, šiemet vėl naujos idėjos ir nauji eksperimentai... 😁
Kažkurią dieną buvom susėdę su bičiuliu Kęstučiu Ozolu aptarti niuansų, koks turėtų būti "teisingas" universalus atviras daugiaaukščio avilio dugnas, kuris prireikus "virstų" žiedadulkių rinktuvu. Aptarinėjom pavyzdžių pliusus ir minusus, aiškinomės, kur ir kokius atstumus ir tarpus svarbu išlaikyti. Kaip padaryti, kad būtų efektyvus bet paprastas ir patogus naudoti daiktas. Manau kitiems metams kolega "išgimdys" neblogą tokio dugno variantą 😉 Žinoma didžioji pasisėdėjimo dalis nuklydo į pašnekesius apie gyvenimą, bet ir apie bitutes nepakalbėti negalėjom. Vieno iš tokių "nukrypimų" metu Kęstutis prisiminė kažkada kažkur jutubėj matytą bandymą buferiniame aukštuke laikyti korius su bičių duonele. Vnž, viskas, užkibau, mintis jau galvoje...
Mąsčiau kurį laiką. Mano išmislijimai tokie: korių su duonele buferiniame aukštuke turi būti bent dviem mažiau nei bičių žiemojimo lizde virš jų bet nedaugiau nei -4 koriai nuo bendro į aukštuką telpančių korių kiekio. Tarkim avilys dešimtrėmis ir žiemojimui aukštukuose paliekame po 8 korius. Tuomet buferiniame aukštuke siūlyčiau palikti iki 6-ių koriukų su bičių duona. Jei žiemojimui paliktume pilną aukštuką, t.y. visus 10-imt rėmukų, bičių duonos vistiek siūlyčiau palikti nedaugiau š-ių rėmukų. Negali būti naudojamos korių dengiamosios lentos, koriai kraštuose turi būti visiškai atviri. Mano aprašomu atveju situacija bus tokia:
Bitės korius turėtų apsaugoti nuo kandžių iki lauko temperatūros taps pakankamai žemos ir pastarosios bjaurybės taps nebebaisios. Koriai turėtų puikiai ventiliuotis pro atvirą dugną. Žiemojimo kamuolio centras ir ložė, buferyje nesant "apšiltinimo" ir priedu mažesnio korių skaičiaus, formuosis jau antrame, jau lizdo aukštuke ir tikrai "griebs" izoliatorių su motinėlėmis. Atlydžių metu pasklidęs bičių žiemojimo kamuolys "prainspektuos" korius su duonele, tačiau vėl atšalus be problemų grįš į savo vietą. Ankstyvą pavasarį koriai su duonele bus jau reikiamoje vietoje, - jokio papildomo rūpesčio, tikras puikumėlis! Skamba taip gerai, kad net pradedu abejoti, ar tai galėtų būti tiesa. Iki galo nesu tikras dėl drėgmės. Kogero vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad toks būdas su didele tikimybe visiškai netiks aviliams su uždaru dugnu, būtent dėl ventiliacijos ypatumų bei drėgmės...
Kaip jau supratot, laukia eilinis bandymas-eksperimentas 😉
Taigi, atrenku keturis pilniausius bičių duonos korius ir "užtaisau buferį"
Smagu darbuotis. Aš net be marškinėlių, tik su tinkleliu ant veido - bandau apgaut aplinkinius, kad ir aš neprastesnis, ir aš aplankiau graikijas, italijas ir turkijas 😁 Bitės zuja, įkandimo anei vieno. Oras puikus, maisto turi, plėšikauti tingi...
Išties, žinodamas kas prie ko ir ką daryti radus tą ar aną, susisukau tikrai sparčiai. Šeimos bitynėlyje tik trys, vietos sočiai, tad kažkokių kilnojimo-perkilnojimo optimizavimų dar neieškojau. Kolkas koncentruojuosi grynai į pačią sugalvotą-bandomą metodiką ir jos detales. Optimizavimas vėliau, žinoma jei viskas patikimai veiks 😉
Taukšt, taukšt, taukšt ir avilys beveik sustatytas:
Lizdą centruoju. Nepatinka man priglaudimas prie vienos sienelės, - ten daugiau drėgmės nes sienelėmis nuteka vandens kondensatas. Lizdo šonus "uždarau" šiltomis dengiamosiomis. Nors rėmelius naudoju pusinius, dengiamosios pilno Dadant formato, dengia visą lizdą per abu aukštukus. Dar neturėjau atvejo, kad bitės graužtų dengiamąsias pagamintas iš XPS. Tiesiog niekad jų "nepritreškiu" prie korio, visada palieku bent 6mm tarpelį.
Liko aukštukas su išlaižymui-persinešimui skirtais koriais. Pora jų, tų kuriuose mažiau medaus, atiduosiu "nukleusiukui". Iš likusių bandau suimituoti matintuvę. Susirandu jau anksčiau panašiems tikslams išsipjautą ploną plastiko ekraną. Deja, reikiamo vėl neradau, - tas kraustymasis... Rastojo skylė mažoka. Uždedu kolkas jį. Jei iki trečiadienio nerasiu reikiamo ir "maitintuvė" netuštės, klosiu drobelę ir atlenksiu jos kraštą suformuodamas siaurą praėjimą.
"Maitintuvė" suformuota:
"Nukleusėlio" aukštukas irgi pasipildė, - už šiltų dengiamųjų koriukai išsilaižymui.
Trampampam tralialia, - bokštas stovi, vualia!
Iš apačios viršun: 4 rėmeliai su bičių duona, 6 rėmeliai su dengtais perais, 6 rėmeliai su atvirais perais ir izoliuotomis motinėlėmis, korpusėlis su rėmeliais išlaižymui, "nukleusėlis".
Šaršaliukas prie lakos nemažas:
Po valandėlės ramu, - gyvenimas teka šiknos ravele...
Iš principo žiemai jau pasiruošta. Už savaitėlės perstumsiu motinėlių izoliatoriukus, dėsiu maitintuves ir poros savaičių bėgyje, būtent šiai šeimai, laipsniškai dalimis sumaitinsiu iš 12-os kg cukraus pagamintą sirupą. To tikrai pakaks, manau netgi pavasario startui liks. Vėliau šio sezono "akcentas" - erkėtumo testas...
Na kaip jau žinot, nieko nepraleisit, - viską papasakosiu, nieko nenuslėpsiu ir į kapus nenusinešiu. Jei tik įdomu-naudinga, - imkit, turėkit, bandykit, taikykit bei naudotikitės nesivaržydami 😉
"Trumpas" gavos rašinėlis. Tiem kas skaitė, - saldainėlis...
Iki, kolegos Dūzgiagalviai ✋
Komentarai
Rašyti komentarą