Visas šį szoną DūzGėlyne išbandytas bitininkavimo ciklas mano buvo sumąstytas jau anksčiau ir pasiremiant pasibandymais bei pastebėjimais pradėtas "lipdyti" jau prieš du metus. Paskutines gaires, po eilinių bandymų ir stebėjimų, susidėliojau pernai. Tokio bitininkavimo tikslas netik padidinti iš vienos šeimos surenkamo medaus kiekį, bet ir išvengti masiško varroa erkių dauginimosi sezono metu. Pagrindinė idėja, - rasti pakankamai paprastą bitininkavimo būdą, kuris leistų visiškai kontroliuoti erkių dauginimąsi bei sudarytų sąlygas apsieiti be jokių bičių šeimų "gydymų" netgi sąlyginai ekologiškomis priemonėmis, ar bentjau padarytų "gydymus" neišvengiamais tik išimtiniais atvejais. Labai tikiuosi, kad man tai pavyks.
Tarpinį šeimelės erkėtumo testą šiemet atlikau tik išleidęs motinėles po vasaros medunešio izoliacijos liepos 21d., prieš žieminių bičių kartos auginimą (tai tik 4-oji šio sezono bičių karta DūzGėlyne) Tarpinis šeimelės erkėtumo nustatymas.
Motinėlės žiemai izoliuotos rugpjūčio 18d. Šiuo metu jau išssirito visos žiemosiančios, ketvirtosios kartos bitelės. Tuo tarpu "senikių", liepos mėnesį išsiritusiųjų trečiosios kartos bitelių liko tikrai nebedaug. Jos tikros superšaunuolės, - dirbo vasaros medunešyje, išmaitino žiemos bitelių kartą bei suruošė maisto atsargas žiemai 🙏
Pats laikas patikrinti, koks žiemosiančių bitelių erkėtumas ir ar DūzGėlyne naudojami bitininkavimo metodai tuo aspektu yra efektyvūs. Ta proga vėl organizuoju "išgertuves" 😜
Bitučių gaila, išmaudytos alkoholyje jos žūva. Tačiau reikia suprasti, kad tai svarbi auka, auka šeimos labui, - toks jau bitės gyvenimas.
Skaičiuojame erkėtumo procentą: 2 (erkių skaičius) daliname iš 247 (teste dalyvavusių bitučių skaičius) ir padauginame iš 100%. Šeimelės erkėtumas - 0,81% (0,809716%). Puikus rezultatas!!! Kadangi šeima artimiausiais mėnesiais nebesivystys, o dalis šeimoje esančių erkučių žiemojimo tikrai neišgyvens, mane būtų tenkinęs netgi rezultatas neviršijantis 3%. Tai būtų buvusi priimtina, bičių šeimai tikrai nepavojinga norma, leidžianti nenaudoti jokių priemonių erkių atsikratymui.
Analogišką testavimą galima atlikti vietoj alkoholio naudojant cukraus pudrą. Tokiu atveju testuojamos bitutės liktų gyvos. Bėda ta, kad testavimas cukraus pudros pagalba "nenukabina" visų prie bitučių prisikabinusių erkučių ir duoda net iki 2% paklaidą (tokius bandymų duomenis pateikia vienas pramoninis bitynas Rusijoje). Mano atveju tokia galima paklaida nepriimtina, tenka naudoti alkoholį. Tuo tarpu supaprastintos rekomendacijos bitininkams, naudojantiems testavimą šeimos erkėtumo procentui nustatyti, galėtų atrodyti taip:
* erkėtumas <2% - "gydymas" nereikalingas
* erkėtumas nuo 2% iki 3% - "gydymo" gali prireikti vėliau, būtina stebėti šeimą
* erkėtumas >3% - būtina nedelsiant "gydyti" bičių šeimą.
Naudodamasis proga, nusprendžiau papildomai patikrinti tokio testavimo "patikimumą". DūzGėlyne gyvena dar viena šeima, praėjusi visą analogišką bitininkavimo ciklą. Atlikus testą josios erkėtumas analogiškas ~0,76%. Kadangi viską stengiuosi pakankamai tiksliai suskaičiuoti, drįstu teigti, kad šiuo momentu šioje šeimoje gyvena kaip minimum ~25000vnt bitučių, čia jau pritempiant skaičių į mažąją pusę. Man priimtinas tokioje šeimoje gyvenančių erkučių skaičius būtų ne didesnis nei 750vnt (3%). Praliejau šeimą vandeniniu 3,5% oksalo (rūgštynių) rūgšties tirpalu į kiekvieną lizdo tarprėmį suvarvindamas ~5ml tirpalo. Sekančia dieną, praėjus parai, skaičiuoju pro atvirą dugną iškritusias erkutes:
Gegužės 31d. iš kaimyno bičiulio Igno parsivežiau spiečiuką. Spiečius ne pirmalakis. Po savaitės parsivežiau ir šios spietusios šeimos likučius. Abi motinėlės neapsilakiojusios. Leidau naujai DūzGėlyne atsiradusiai šeimai įsikurti, nusiausti korius. Motinėlėms apsilakiojus, abu darinius sujungiau į bendrą dvimamę šeimą ir praliejau vandeniniu 3,5% oksalo rūgšties tirpalu į tarprėmį pildamas po 5ml. Erkių kritimas buvo, bet jis man nepasirodė kritinis. Kogero į tai pasižiūrėjau kiek paviršutiniškai. Pamaniau, motinėlės dar bus izoliuojamos, tad su erkėmis bėdų nebebus, šeima galės būti kaip kontrolinė bandomos bitininkavimo metodikos patikrinimui. "Kontrolinė" - netas žodis 😁
Net nežinau ką pasakyti, tad tiesiog pateikių erkučių kritimų rezultatus kas parą:
Liepos 1d. izoliavau šios šeimos motinėles trim savaitėm. Auginti žiemos bites motinėles išleidau liepos 21d. Rugpjūčio 18d. izoliavau motinėles žiemai. Šeimoje išsiritus visoms bitutėms, praliejau ją 3,5% vandeniniu oksalo rūgšties tirpalu į tarprėmį suvarvindamas po 10ml (pyliau dvigubą kiekį, nes periodiškai stebėjau savaiminį erkučių kritimą ant avilio dugno) ir o siaube! Po pusantros paros ant dugno suskaičiavau 959vnt iškritusių erkučių!!!
Vėl pralieju šeimą analogišku tirpalu tarprėmiui skirdamas po 5ml. Erkių kritimas kas parą:
Tęsinio nebepublikuosiu, bet akivaizdu, kad šiai šeimai bus būtina atlikti dar vieną praliejimą spalį. Jos erkėtumas gerokai viršija 10%. Taipogi teks peržiūrėti lizdą bei realiai įvertinus žiemot liekančių bičių skaičių sumažinti paliekamų korių skaičių.
Kokios klaidos padarytos? Pirmiausia tai nepakankamas mano dėmesys šiai šeimai. Mūsuose dar gaji nuomonė, kad spiečiai neerkėti. Toks manymas turi savyje loginio pagrindimo, nors dauguma jo ir nežino o tiesiog atkartoja, tai ką girdėję iš bitininkų su stažu. Išlėkęs spiečius išsineša ir dalį šeimoje buvusių erkių. Dalis jų nubyra bitėms trinantis spiečiaus kamuolyje, dalis perlekiant. Dalis erkių neišgyvena spiečiui įsikuriant naujoje vietoje, kur susidaro laiko tarpas be perų auginimo. Tačiau dalis erkių naujoje šeimoje lieka ir jų kiekis priklauso nuo to, kiek erkėta buvo šeima kuri dalinosi.
Mano aplaidumas:
* Iškarto neįvertinau, koks tikras naujosios šeimos erkėtumas. Šiuo atveju būtų puikiai pasitarnavęs erkėtumo procento nustatymas testeriu.
* Šeimos apžiūrų metu keliskart pastebėjau ant bitučių prilipusias erkutes, tačiau nedramatizavau to galvodamas, kad erkėtumas nėra kritinis. Teisingiausia būtų buvę vėlgi atlikti erkėtumo testavimą ir tada priimti sprendimą dėl būtinų priemonių. Arba buvo galima tiesiog "gydyti" šeimą išleidus motinėles po izoliacijos vasaros medunešiui, prieš žiemos bičių auginimą.
Kokie teigiami šios situacijos aspektai?
* Toks erkių židinys pačiame bitynėlyje o ne kažkur už kilometro, buvo puikus papildomas išbandymas šeimoms, kurioms taikiau savo bitininkavimo metodą nenaudojant gydymo nuo erkių.
* Situacija akivaizdžiai parodo, kad parsigabentus spiečius būtina iškart labai atsakingai įvertinti nustatant jų erkėtumo lygį bei esant reikalui skubiai imtis atitinkamų priemonių. SPIEČIAI TIKRAI TURI ERKIŲ!
Yra ir dar vienas šios situacijos momentas, kuris man sukelia papildomų minčių apmąstymams ateityje. Bitutes bičiulis Ignas jau labai seniai "paveldėjo" iš savo tėvelio. Net nežinau, kiek metų jos ten gyveno. Jokių priemonių nuo erkių niekad naudojama nebuvo. Prieš trejetą metų, prireikus motinėlės, Ignas ją įsigijo iš bitininkės R.Mačienės. Tada priedu gavo ir porciją oksalo rūgšties miltelių. Nepamena nei duotų instrukcijų anei ką ir kaip su tuo oksalu daręs. Tai vienintelis man žinomas atvejis Igno bitynėlyje, kai kažkaip buvo bandoma atsikratyti erkių. Pats Ignas tiksliai nebepamena, kada paskutinįsyk jo bitynėlio šeima buvo neperžiemojus. Panašu, jo bitutės gyveno ir išgyveno natūralios gamtoje vykstančios atrankos būdu, - "nepaprastos" mišrūnės. Mano paties nuomonė šiais klausimais, vis labiau išsilaisvinant nuo bitininkystėje įsigalėjusių šablonų, pastaraisiais metais labai keitėsi. Dėlioju mintis pamąstymų straipsneliui šia tema. Sezono pradžioje taip suerzinusias mano bitynėlį "užpuolusias" Igno spietimines motinėles-gegutes dabar vertinu kiek kitaip. Apsilakiojusios jau DūzGėlyno tranų kompanijoje jos man dabar atrodo kaip visai vertinga genetinė medžiaga tolimesniems selekcijos ir atrankos bandymams.
Tai tiek to baisaus rašinėlio apie bitučių siaubą-baubą. Iki 🙏
Komentarai
Rašyti komentarą