Sveiki. Pabandysiu nuosekliai užpildyti "dienoraštį" 😉
Rugsėjo 4d. trečiadienis. "Nukleusėlio" motušė padėjo pirmuosius kiaušinėlius. Valio, sėklmingai apsilakiojo! Savaitgalį kiaušinėliai jau bus pavirtę bičių pienelio reikalaujančiomis lervutėmis ir bus galima "nukleusėlį" su sava jauna mamyte prijungti prie pagrindinės šeimos, kuri jau turi dvi motinėles.
Žvilgtelėjęs "nukleusėlin" ketvirtadienį pastebėjau, kad jaunoji mamytė kiaušinėlių dėjime labai įsibėgėjo. Ją būtina pristabdyti, - daug auginamų perų man nebereikia. Man reikalingas tik stimulas superbičių "gamybai". Susiaurinau šių bitučių lizdelį iki poros rėmelių likusius iškeldamas "nusausinimui" už skiriamųjų.
Rugsėjo 8d. sekmadienis. Į maitintuvę supyliau paskutinius 3 litrus sirupo, pagaminto iš 2kg cukraus. Tai papildomi 2kg cukraus prie šeimai numatytų ir jau sumaitintų 10kg. Tiesiog pamaniau, kad "nukleusėlio" periukus bitutėms vistiek dar teks maitinti, tad duosiu joms kiek daugiau atsargų.
Pirmuosius 15-ą litru sirupo, pagaminto iš 10-ies kilogramų cukraus, sumaitinau tokiu grafiku:
Rugsėjo 1d. - 5 litrai
Rugsėjo 3d. - 5 litrai. Tada jau poros dienų pertrauka, kad išsiristų pačios paskutiniosios žiemos bitutės bei senosios bitutės spėtų prasidžiovinti jau gautą davinį ir atlaisvintų korių akutes. Antraip galiu sulaukti prisiūtų "liežuvių".
Rugsėjo 6d. - 5 litrai
Išviso šeimai sirupo forma "padovanoti" 10kg+2kg=12kg cukraus 😉
Rugsėjo 9d. pirmadienis. Penkta diena, kaip jaunoji vėlyva "nukleusėlio" motinėlė padėjo pirmuosius kiaušinėlius. Šeima užmaitinta. Laikas atimti maitintuvę ir sujungti "nukleusėlį" su pagrindine šeima.
Pats bičių sujungimas nėra problema, būdų tam daugybė. Problema yra tai, kaip sujungiant išsaugoti jau esamas dvi šeimos motinėles bei šią naująją.
Šiuo metu tai padaryti problematiška. Lengvai ir paprastai naujas arba netgi keletą motinėlių šeima priima tik spalį, imant šalti, kai šeimos jau gyvena žiemos nuotaikomis. Tada netgi motinėlės tampa taikiomis ir žiemą net neizoliuotos gali gyventi šeimoje kartu. Lengvas apjungimas būna ir sezono metu, kai naujos motinėlės užsiauginamos būtent medunešio metu, taip kaip dariau ir aprašiau šiemet. Rugpjūtį-rugsėjį apjungimas išsaugant keletą motinėlių jau yra problema, - naujoji gali būti nepriimta, nugelta ar uždusinta arba senosios gali būti paliktos likimo valiai ar netgi pribaigtos. Šeimos šiuo metu dar daro pasirinkimus, renkasi geriausią iš geriausių, na taip kaip joms susiklosčiusioje situacijoje atrodo. O situacija dabar nevienareikšmė. Dvi motinėlės dabar izoliatoriuje. Su jomis žinoma koleikas viskas ok. Perų neturi jos abi, abejų kvapai bei jų mišinys šeimai žinomi. Tačiau čia staiga atsiras trečioji, nepažįstama ir ji netgi turi perų, gali gausinti šeimą, o orai tam dar palankūs, lizde gausu maisto. Ar nepasirodys bitėms ji pranašesnė, patrauklesnė? Ar senųjų nepaliks?
Konkrečios motinėlės perai, tiksliau pieneliu maitinamos 3-6 dienų lervutės prijungiant šeimeles ir norint išsaugoti motinėles būtini. Jie pritraukia jaunas maitintojas, kurios ir tampa naujosios motinėlės apsauga-svita bei išnešioja ir sumixuoja josios kvapą su jau esančių motinėlių kvapu. Konkrečios motinėlės perai turi ir konkretų, kiek skirtingą nuo kitos motinėlės perų, kvapą. Savotiškas sinerginis ryšys, parodantis, kurie "vaikai" kurios motinos, kuri motina tikrai verta dėmesio. Mano atveju, pieneliu maitinamos lervutės reikalingos dar ir tam, kad žiemos bites paversti superbitėmis, jau rašiau apie tai.
Nieko nepadarysi, nauja patirtis su rizikomis, tiesiog pabandysiu sudėti "saugiklius" ir žiūrėsime, kas gausis 😉
Šiandiena buvo saulėta, tačiau lauke labai stiprus vėjas. Teko laukti vakaro, kol vėjas bent kiek nurims ir prie avilių kulnuoti jau saulei leidžiantis 19:30val. Pirmiausia lendu į nukleusėlį. Pieneliu maitinamų lervučių jau randu 👍
Jaunąją motinėlę izoliuoju "nuostabiuoju" izoliatoriumi visai šalia perų, - nenoriu, kad motinėlė apjungimo metu nubėgtų į zoną be perų ir būtų "sučiupta" ir uždusinta piktų senų bičių. Šiaip ir perų šeimai daugiau nebereikia, jų paskirtis kita, lai nebesėja kiaušinėlių. Nors pastarųjų reikėjo visiškai nedaug, tačiau motinėlė ant abejų jai paliktų koriukų kiaušinėlių spėjo pridėti sočiai, galima net kiaušinienę kepti. Bendrai susidarys gal net pilnas koriukas. Gerai kad laisvų akučių koriuose nebuvo daug. Iš šių perų užaugintos bitelės ir taip turės rasti apsilakiojimui tinkamą dieną spalio viduryje. Gausis toks nebelabai ir reikalingas "daiktas", kurį ir nei pasilikti norisi, bet ir išmesti gaila.
"Nukleusėlis" paruoštas. Nukeliu jį ir einu prie maitintuvės.
Šį kartą pasiruošiau dūminę. Ne ne, tikrai ne savigynai nuo bičių, - jos pas mane gerietės. Dūmai padės išvyt bitutes iš maitintuvės 😉
Gerai padūminus maitintuvėj bitučių nebelieka, galima ją nuimti.
Nuimu maitintuvę ir įvertinu, ar teisingai parinkau "užmaitinimui" reikalingą sirupo kiekį bei jo patiekimo režimą. Panašu, kad taip. Jokių "meno kūrinių" neprisiūta 😊
Kas dar įdomu? Patikrinu, kaip ruošiamos atsargos žiemai. Puiku, cukraus sirupas netik perdirbtas bet jau beveik pilnai užakiuoti ir kraštiniai koriukai! Labai svarbu, kad kraštiniai lizdo koriai būtų gerai užakiuoti. Žiemą ant jų gali susidaryti vandens kondensato ir jis turi tiesiog nutekėti nepatekdamas į cukraus medų, antraip pastarasis gali imti rūgti ir tekėti lauk.
Tuo tarpu spietiminės žieminukės kabo ir ant šiltų skiriamųjų 😊
Komentarai
Rašyti komentarą