#5 Ilgaamžės bitės - sąmoningai "kuriame" spiečius

    Artėja laikas izoliuoti motinėlę šeimelės, kurios gyvenimą ir su ja atliekamas manipuliacijas, tikėdamasis šį bei tą papasakoti ir pamokyti, šį sezoną aprašinėju. Visi su šia šeimele susiję įrašai pažymėti etikete "2024m. sezonas". 

   Savaitgalį dėliojausi "schemą", kaip izoliuodamas motinėlę medunešiui galėčiau "pasigaminti" daugiau "superbičių". Kadangi šiuos veiksmus atlikinėsiu jau ryt, tai laikydamasis nuoseklumo ir sau prisiimtų įsipareigojimų, apie ilgaamžių bičių "auginimo" technologijas privalau pakalbėti jau šiandieną.

   Kaip įprasta bitė tampa "superbite" pasakojau įraše #4 Ilgaamžės bitės - kaip bitė tampa "superbite"?

   Betkoks šeimos motinėlės dėslumo apribojimas ar visiškas jo nutraukimas sukuria sąlygas atsirasti "superbitėms", - ypač gyvibingoms bei ilgaamžėms. Motinėlės dėslumo apribojimai, "izoliacija" gamtoje vyksta ir natūraliai. Orai atvėso, - motinėlės dėslumas mažėja (apribojamas). Lizdas šeimai perankštas, - dėslumas apribojamas. Šeima parsinešė daug nektaro ir juo pripildė lizdo korių akutes, nepalikdama vietos motinėlės kiaušinėlių dėjimui, - motinėlė "izoliuojama". Tokie motinėlės dėslumo svyravimai sudaro prielaidas, kad tam tikrais momentais šeimose susidaro sąlygos, kai bičių-maitintojų būna ženkliai daugiau, nei maitinamų lervučių. Štai tada šeimose ir "gaminasi" "superbitės", kurių tarpe, ypač daug maistingų medžiagų prikaupusios bei bičių pienelio "prisirijusios" tampa spietiminėmis. 

    Betkokiu tikslu sezono metu bitininko atliekamą motinėlės izoliaciją ar jos dėslumo apribojimą, kas ištikro imituoja ir natūraliai bičių šeimose vykstančius procesus, galime pavadinti ilgaamžių bičių "auginimo" technologija.

    Betkokias bitininko manipuliacijas su perų koriais, kurių metu sumažinamas atvirų perų kiekis, arba padidinamas užakiuotų perų kiekis ir tai iššaukia disproporcijas tarp bičių maitintojų bei maitinamų perų maitintojų naudai, galime pavadinti ilgaamžių bičių "auginimo" technologija.

   Kaip jau rašiau anksčiau, bitės tampa ilgaamžėmis nemaitindamos perų ir tokiu būdu išsaugodamos baltąjame riebaliniame audinyje sukauptas maistingąsias medžiagas. Dar daugiau gyvybinės energijos jos sukaupia maitindamos perus, jei jų kiekis ženkliai mažesnis už maitintojų kiekį ir dalį lervutėms pamaitinti skirto mišinio jos asimiliuoja pačios, - taip jos dar labiau "atsigano". Pačios stipriausios "superbitės" atsiranda, jei trūkstant bičių pieneliu maitinamų lervučių, dalį pagaminto pienelio suvartoja jos pačios, - tokios bitės gali "viską" (3 dienos kiaušinėlis, 6-7 dienos lervutė, iš kurių pirmąsias tris ji maitinama pieneliu). Jos betkada gali austi korius, gaminti bičių pienelį ar šeimoje dingus motinėlei bandyti perimti jos rolę ir imti dėti kiaušinėlius (sutranėti), - jos išsaugo visas funkcijas, kurių įprasta bitė, suėjus laikui, netenka.

   Tokie ilgaamžių bičių auginimo autoritetai, kaip Dmitrijus Kalionovas, linkę nuvertinti ilgaamžes bites nevartojusias bičių pienelio. Taip, tokių ilgaamžių potencialus amžius trumpesnis o galimybės kuklesnės, nei "mutavusių superbičių", bet jos ištikro geba daug daugiau, nei įprasta bitelė. Tai patvirtina ir praktikai, savo bitynuose eksperimentavę dar praeitame šimtmetyje. Anri Kovaliovo, to paties pripažinto izoliavimo srities grando Michailo Milenino bitininkavimo metodai, kai motinėlės izoliuojamos praktiškai visam sezonui. Savo penkias kapeikas galiu pridėti ir aš, pernai pavasariniam medunešiui izoliavęs motinėles ir dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjęs jų išleisti daugiau nei du mėnesiu. Taip, tokios bitutės tikrai "stebuklingos" 😉

   O kaipgi " mutantės superbitės"? Kiekvienas bitininkas esate jas matę, - didžioji dalis spiečiaus bičių yra būtent tokios. Man jos fantastiškos 😍

   Michailas Mileninas:

   Visos izoliavimo technologijos bei technikos nėra supernaujovė. Priešingai, - jos pakankamai senos. Tiesiog savo laiku, kritikų jos buvo nustumtos į "paraštes". Na žmonija tokia jau yra, - inertiška, "sudeginanti" savus "Kopernikus". Atsiradus naujiems moksliniams, senus praktinius bandymus pagrindžiantiems faktams, bei ieškant būdų kovai su bitynų "baubu" - varroa erkėmis, tai kas buvo "pamiršta" vėl prisiminta ir skinasi kelią į plačiąsias bitininkų mases. Netgi mūsų etnografines tradicijas puoselėjančiame Dadant avilių krašte šios technologijos ima leisti pirmuosius daigus.

   Jau užpernai mąsčiau apie ilgaamžes, - prie šių minčių organiškai privedė dvimotininių šeimų laikymas, kuriose motinos dirba riboto dydžio lizduose - pro akis nepraslydo neįprastos "detalės" 😉 Būtent dėl patogesnio bitininkavimo su daugiamamėmis šeimomis ir lankstesnių galimybių manipuliuoti lizdų dydžiu bei motinėlių dėslumu, visiškai atsisakiau Dadant dydžio rėmų ir bitininkavimui pasilikau tik meduvinius.

   Ėmiau ieškoti informacijos ta tema, nes gerai žinau, kad daugumoje atvejų, tai kas nauja tėra tik gerai pamiršta sena. Taip atradau šioje srityje dirbantį bitininką iš pamaskvės Dmitrijų Kalionovą. Norėjau įsigyti jo knygas ir pasižiūrėti, kaip atrodo jau susisteminta informacija šia tema. Deja, tie visi politiniai įvykiai... Didžiulis dėkui bičiuliui Ričardui, ganančiam bityno Bičiuliukai biteles, kuriam pavyko rasti kelius tiesiai per aplinkui ir šios knygos visdėlto pateko man į rankas.

    Gaila, bet apie ilgaamžes bites paskaityti spėjau tik trečdalį šiai temai skirtos knygos, - sudėtingas gyvenimo tarpsnis, viskam trūksta laiko. Bet buvo labai smagu, kad pasitvirtino visi mano išmąstymai ir prielaidos ir jie tvarkingai, sistemingai dėstomi jau knygos puslapiuose. Šaunu, vadinas laiko nepraradau ir intuityviai keliavau teisingu keliu 😉 Iš to ką perskaičiau, užfiksavau vieną man labai svarbų dalyką, kurį planavau tikrinti bandymų būdu (tai būtų pareikalavę keletos sezonų), bet dabar to daryti nebereikės ✌ Visiškai pasitikiu autoriaus patirtimi ir išvadomis. 

   Koks tai dalykas?  - Bičių maitintojų ir maitinamų perų kiekio santykis, kurį viršijus, padidėja rizika, kad šeima greitai pereis į spietiminę būseną ir išspies. Šis santykis yra 6:1, kas reiškia, kad kol šešioms maitintojoms tenka maitinti vieną lervutę, nors dalis bičių ir taps spietiminėmis, bet spietiminio branduolio dar gali ir nesusidaryti. Tai ribinis, rizikingas santykis, vaikščiot peilio ašmenimis neverta, todėl auginant ilgaamžes bites saugiau laikytis 2:1 - 5:1 santykio diapazono.

   Jaučiu, kad kiek išssiplėčiau ir galiu nebeparašyti to, ką parašyti norėjau, - kaip planuoju padidinti "superbičių" kiekį šeimoje izoliuodamas motinėlę pavasariniam medunešiui. Tiek kiek parašiau, šiam sykiui manau pakanka. Rimčiau besidominčių šia tema praktiškai dar nėra, nes ir tiesiog izoliuojančių dar negausu, o pirmai pažinčiai pakaks ir to kas parašyta. Vėliau, jeigu prireiktų, šiuos klausimus bus galima paplėtoti.

   Pereinu prie sugalvotos "schemos" pristatymo-paaiškinimo, nes būsimos manipuliacijos su bloge šį sezoną aprašinėjama šeimele liks nesuprastos. Daugumai tai pasirodys sudėtinga ir nesuprantama, bet kažkas gal ir pasinagrinės tai atidžiau, kad ir vėliau, tarkim žiemą, prieš ateinantį sezoną. Dažnai iš pirmo žvilgsnio daugkas nesuprantama, kol vieną dieną akys atsiveria ir viskas "sugula" lyg ant delno 😉

   Kol dar neturite gilesnio supratimo ir patirties, siūlyčiau patiems to dar nebandyti. Kažką bendro, tinkamo visokioms situacijoms ir šeimoms, galbūt paruošiu ir pateiksiu žiemą, prieš ateinantį sezoną. Schema, kaip izoliuojant motinėlę medunešiui, aprašinėjamoje šeimelėje padidinsiu  "superbičių" kiekį:

   Aptarsiu viską "gabalais". Datos tikros. Motinėlė po žiemos izoliacijos dirbti pradėjo balandžio 1d. Raudona spalva pažymėtos dienos, kada motinėlė bus uždaryta izoliatoriuje. Violetine ir alyvine - situacija šeimoje. Man aktualiausia violetinė spalva - šiomis dienomis "gaminasi" pienelio "ragaujančios" superbitės.

   Kas įdomaus matosi schemoje naudojantiems bendrinį motinėlės izoliavimą medunešiui? - Apie 6 dienas po izoliavimo (galima sakyt savaitę) šeima pasipildo "superbitėmis".

   Mano tikslas, - padidinti "superbičių gamybos" dienų skaičių. Tam panaudosiu dvi trumpalaikes (3 dienų) motinėlės izoliacijas, nutraukdamas naujų kiaušinėlių atsiradimą lizde.

  1 "gabalas"

• Balandžio 1-7 pilnai užsėti trys rėmeliai. Žymiu juos žaliais atspalviais. Vėliau tais pačiais atspalviais žymėsiu šios kartos maitintojas. Maitintoja bitė tampa 6-12 savo gyvenimo dieną, galima sakyti antrąją savo gyvenimo savaitę.
• Balandžio 8-14 pilnai užsėti dar trys rėmeliai. Pasiektas realus šeimelės žieminių bičių galimų išmaitinti perų kiekis
• Balandžio 15-28 pasėjami "bonusiniai" kiaušinėliai, kuriuos žieminukės maitina. Tokių perų priskaičiavau dar rėmelį

   Reikšmingi skaičiavimams pirmos ir antros savaitės perai, pažynėti žalsvais ir melsvais atspalviais.

2 "gabalas"

• 5 savaitė, - ši savaitė. Pirmosios savaitės vada pradeda maitinti lervutes. Į savaitės pabaigą maitintojų daugėja ir jos pasiekia piką. Pieneliu maitinamų lervučių kiekis drąstiškai mažėja, nes, kaip pamenate, 3-4 savaitėmis kiaušinėlių padėta nedaug, ypač šaltąją 4 savaitę ir jie šiam momentui jau pamaitinti pieneliu žieminukių. Atsirandant jaunoms maitintojoms bei šylant orui, motinėlė "jungia šeštą pavarą" ir balandžio 27-28 ima sparčiai sėti. Kad turėti ženklų pieneliu maitinamų lervučių deficitą ties pirmosios savaitės vados maitintojų piku, gegužės 1d. izoliuoju motinėlę 3 dienom.
• Balandžio 30d. pasėtų kiaušinėlių (prieš pat motinėlės izoliaciją) lervutės reikalaus pienelio gegužės 4-6 dienomis. Tokių lervučių sąlyginai bus nedaug, o maitintojų labai gausu, - "gaminsis spietiminės superbitės".
• Tomis pačiomis gegužės 4-6 dienomis išleista motinėlė vėl sėja. Jos darbas izoliuojant nutraukiamas gegužės 7-9 dienomis. Šį kartą, motinėlės izoliavimo metu "superbitės" jau gaminasi, nes pienelio reikalauja gegužės 4-6 dienomis dėtų kiaušinėlių lervutės. Maitintojų tuo tarpu avilyje dar padaugėja, - jomis tampa antrosios savaitės perų bitelės (melsva spalva).
• Gegužės 10-12d. maitintojų pikas maximaliausias. Pienelio reikalaujančių lervučių kiekis santykinai minimalus, - tai tik gegužės 6d. padėtų kiaušinėlių lervutės, - "gaminasi spietiminės superbitės".

3 "gabalas"

• Gegužės 13d motinėlė izoliuojama medunešiui 14 arba 21 dienoms. Prie maitintojų prisijungia trečiosios savaitės vada. Maitintojas gaminti pienelį ir dalį jo nuryti tampant "superbitėmis", gegužės 13-18 dienomis verčia motinėlės gegužės 10-12 dienomis padėti kiaušinėliai.
• Aštuntą savaitę maitintojos maitina lervutes tik žiedadulkių-medaus mišiniu ir auginasi baltąjį riebalinį audinį.

   Ką šiomis manipuliacijomis tikiuosi pasiekti:

• "Superbitės" "gaminsis" papildomas devynias dienas, gerokai ilgiau nei "gamintųsi" izoliuojant motinėlę medunešiui įprastai
• Praktiškai visa pirmoji šių metų bičių karta bus ilgaamžės, - "gaminu spiečių"
• Po medunešio šeimelė išliks gyvybinga ir stipri bei puikiai startuos  beaugindama "raumenis" vasarai.

   P.S.: Panašūs motinėlės dėslumo svyravimai dėl išorinių veiksnių ar "neprotingų" bitininko manipuliacijų arba neveiksnumo ir leidžia avily "prisigaminti superbitėms", kurios mums nesitikint, kaiptik panašiu metu ir pradeda lėkti su spiečiais.

   P.P.S.: Apie sumažinto lizdo (mano atveju dešimties meduviniu rėmelių) automatiškai veikiantį ilgaamžių bičių "gamybos fabrikėlį" pakalbėsim kada nors kitą kartą 😉

Iki rytojaus, susiDūgzzzzzim...