Į šeimelės lizdą savo "snapą" kišau balandžio 17d.. Norėjau padaryt korekcijas o šeimelė tuo metu pavasariškai žiemojo: Taisau lizdo formavimo "klaidas"
Korekcijų tikslas buvo pabandyti "išspausti" iš žiemos bičių daugiau, nei jos gali - išmaitinti daugiau nei vieną bitę savęs pamainai. Šia tema parašinėjau štai šiame įraše: Pokalbiai su Bičiuliu #1
Šiandiena visoje Lietuvoje, tame tarpe netgi Šiauliuose, atšilimas. Vilties teikia ir tai, kad ilgalaikėse orų prognozėse Šiauliams žiema nebepranašaujama. Tikiuosi taip ir bus, nes bitės blindžių nepauostė, klevus praleido, tai gal bent vargano kaulavaisių ir šalpusnių nektaro paragaus. Na gal ir aš, pagaliau, galėsiu ramiai pabitininkaut ar šiaip parymot bei pamąstyt biteles bestebėdamas...
Ką gi, lendu šiandien lizdan, - suruošiu viską porai savaičių į priekį, o tada jau žiūrėk ir motinėlę pavasario medunešiui izoliuosiu. 😉 Taip taip, manau, kad ši šeimelė "slabakė" dalyvaus medunešyje, savo galimybių ribose žinoma, kurias kartu ir įvertinsime 😉
Priminsiu, per dvi pirmas savaites po motinėlės paleidimo, 4,5 Dadant rėmų apimties šeimelė išsimaitino praktiškai pilnus 6 meduvinius rėmelius perų (3 Dadant formato koriai), - manau tai yra reali jos galimybių riba, gal net daugiau. Trečiai-ketvirtai savaitei, kol perus pradės maitinti jau šio sezono bitės (3 savaitės iki bitės išsiritimo + savaitė iki tapimo maitintoja #2 Ilgaamžės bitės - bičių amžius ir pareigos šeimoje), palikau dar keturis rėmelius. Norėjosi pažiūrėti, kiek vertos mano pastangos sukurti šeimelei kuo geresnes sąlygas ir ką žiemos bitutės dar gali "išstenėti".
Ką gi, lendu lizdan. Šiandien pats tinkamiausias momentas viską įvertinti ir suruošti po poros savaičių atliksimoms manipuliacijoms. Pirmiausia noriu įvertinti situaciją apatiniame buferiniame aukštuke su maistu, - jis bus pašalintas. Nusikeliu lizdą į šoną:
Bičių aukštuke nėra daug. Visos būriuojasi ties praėjimu, - dirba.
Pažvelgus vidun laukia staigmena kurios nesitikėjau, - randu net nepaliestus 5 štai tokius korius:
Dar poroje korių medaus-sirupo likučiai. Tuo tarpu bičių duona suvartota, - jos vietoje šiek tiek šviežių iš korio byrančių žiedadulkių. O čia tai "bajeris", prieš savaitę aš joms dar kilograminį pirktą kibirėlį medaus virš lizdo uždėjau, kurį josios ištuštino, - kad tik ginkDie mano mieliausiosios nebadautų 😁
Na ok, apžiūriu dugną, - kritusios tik kelios (didžioji dalis matomų nuotraukoj bitučių tiesiog skrenda). Tai šaunu, nes lauk tempiamų lavonėlių nepastebėjau o ir galimybės apsitvarkyt bitutės visiškai neturėjo. Vadinas tos kurioms atėjo laikas skrido lauk ir nebegrįžo. Gerai, pasižiūrėsim kiek dryžuotųjų lizde, bet faktas - masiško žieminių sesių nubyrėjimo nebuvo. Kolkas XPS palieku vietoj dugno - naktys dar šaltos nusimato.
Naujai formuoju šį apatinį aukštuką. Vadinkim jį kaip ir vadinom - "buferiniu", tik paskirtis jo jau bus kita. Pilnus maisto korius pasiimu, - suvartos pasibaigus pavasariniam medunešiui, per "badmetį", tikrai neprapuls. Palieku tik porą koriukų su maisto likučiais. Subraižau dangtelius kaltuku ir dedu rėmelius ties laka, - tegul išsivalo.
Likusią vietą užpildau štai tokiais išpjaustytais koriais. Rudos nuo perų auginimo ir pažeistos jų vietos buvo išpjaustytos ir išlydytos.
Ką aš čia išdarinėju? Jau esu minėjęs, kad mano bitės vaškuolių negauna. Į rėmelius įlydau tik 1cm pločio vaškuolių juosteles (kalbėta čia Blynovo metodas ir kiti pamintijimai), arba, kaip šiuo atveju, gauna jos tik išpjaustytus-išvalytus korius. Tiek korių kiek joms reikia, mano bitės siuva pačios, aš į tai neinvestuoju.
Kokia dabar bus šio buferinio aukštuko paskirtis? Taip aš plečiu "lizdą", - duodu šeimai vietos ir suteikiu galimybę siūti korius. 6 koriukai perų - 12 bitėmis aptūptų rėmelių. O kur dar likusios žieminės bitės, - DūzGėlyne jų tikrai yra, jos irgi nori sudalyvaut medunešyje o tada jau... Motinėlė dirba ir perai auginami tik dešimtyje meduvinių korių, - mūsų bitės bus stipruolės, ilgaamžės. Šią savaitę ritosi pirmosios sezono bitelės. Ateinančią savaitę jos jau maitins antrosios kartos perus. O dar po savaitės taps priėmėjomis, leisis apačion, link lakos, ten dirbs. Jos priiminės nektarą ir žiedadulkes iš lauko bičių ir sandėliuos juos koriuose. Kaip tik tuo metu jos ims gaminti vaško pleiskanėles, - norės siūti korius. Kodėl gi ne, tai jau ne žieminės bitės, tegul darbuojas. Galbūt šis naujai pasiūtų korių aukštukas vėliau taps lizdu perams auginti, - tokiu principu organizuoju senų korių kaitą naujais. Naktys kolkas šaltos, noriu, kad perai būtų auginami kiek aukščiau, virš lakos. Šis aukštukas atliks ir "paaukštinimo" funkciją.
Medunešio metu jame bus sandėliuojamas džiovinamas nektaras, - tokie papildomi plotai nektaro džiovinimui medunešio metu begalo naudingi. Perkelti jį aukčiau bus galima betkada, o su koriais, jau išsukus medų, pasielgti savo nuožiūra pagal poreikius.
Dedu ant naujo buferinio motinėlės atskyrimo groteles ir užsikeliu atgal "tikrąjį" lizdą.
Lendame žiūrėt, - įdomiausias kraštinis korys su dengtais perais iš pirmosios motinėlės darbo savaitės. Tik patraukiu skiriamąją ir matau raudoną tašką, - ji jau čia, jaučia atsilaisvinusias akutes, dirba!
Mano fainuolė dirba:
Likę keturi koriai šiame viršutiniame aukštuke, - duoti "eksperimento" tvarka, pabandymui pavasarinio "žiemojimo" metu išspaust iš žieminukių dar šį bei tą. Na ir ką jūs manot? Du iš jų neužderėję, - kiek žiedadulkių ir nektaro pasisandėliuota, matyt čionai dryžuotos rupūžikės ir susitempė joms duotą kilogramą medaus 😁 Tačiau kituose dvejuose "tinkluose" "žuvies" yra! Atidžiai suskaičiavau, - bendrai bus pilnas rėmelis perų! Ir tai ne kiaušinėliai, tai jau riebios lervutės, - dvi, trys dienos ir bus uždarytos. Šaunu, tai tikrai žieminukių darbas. Tai šaunuolės, taibent šeimynėliūkštė! "Nykštukė" kuri turėjo būti prijungta prie stiprios šeimos per 4 savaites pavasarinio "žiemojimo" "išbezdėjo" 6 pilnus koriukus (3,5 Dadant formato) perų!
Apatiniame lizdo aukštuke situacija nuspėjama: dvejuose pirmosios darbo savaitės rėmeliuose bitutės ritas o atsilaisvunusiose akutėse kiaušinėliai. Likusiuose trejuose antros darbo savaitės rėmeliuose tik dengti perai, - bitutės risis tik šią savaitę. Surinkinėju perų auginimo lizduką - vieną 10-ies rėmukų aukštuką. Sudedu į jį visus rėmelius išskyrus 2 antros savaitės su besirisiančiais dengtais perais, - jie keliaus į papildomą viršutinį aukštuką, kuris vėliau pasipildys koriais medui, - būsimą meduvę.
Dedu motinėlės atskyrimo groteles ir užkeliu būsimą meduvę. Čia patalpinu du iš lizdo paimtus rėmelius su dengtais perais ir vandens gertuvėlę. Vandenį bitutės siurbia labai noriai, matyt įprato turėti vietoje. Vietos yra tad kodėl gi nepalikus, - sutaupys ir laiko ir sveikatos. Svarbu tik man nepamiršti jos papildyti o gal ir litrinio stiklainio pasiieškoti, nes puslitriukas "sminga" labai greitai. Štai, tik vakar vakare pripiltas šiandien priešpiet atrodo taip:
Šiam kartui tiek, lizdas sutvarkytas:
Sakysit kodėl darau ne taip kaip dauguma? Kodėl nededu vaškuolių į lizdą tarp perų? O kodėl turėčiau taip daryti? Lizde pas mano bites dabar tvarka, kodėl turėčiau ten kažką darkyti? Prisiūtus korius nuo rėmelių apačios dažnas esat pjaustę. Esant vietos apačioje, bitės ir gamtoje lizdą plečia žemyn. Bitėms taip tinka o rezultatas man patinka 😉
Buferinis korių audimo cechas paruoštas:
Apžiūriu ištraukęs šį korį. Puikus vaizdas, - beveik visos bitutės jau išsiritusios o jų vietoje šviežiai sudėti kiaušinėliai. Prasinešė mano šaunuolė, padirbėjo. Belieka tikėtis, kad žieminukės dar turi syvų o jaunosios stos į maitintojų gretas kiek ankstėliau, - bičių šeimoje, atsiradus ekstra poreikiui, toks "persistumdymas-pasiankstinimas" įmanomas.
Vietoje atimtų korių dedu štai tokius, iš pernai pasitaupytus korius, kurių bent trečdalį sudaro traninės akutės. Tokius korius vertinu, - pavasarį nėra laiko jų siuvimui, o tranai jau reikalingi. Labai nesistebėkit, tikrai taip, šios šeimelės tranai bus DūzGėlyno tranų "chėbros" dalis. Šis veiksmas turi ir kitą, subtilesnę prasmę, bet apie ją kolkas nekalbėsiu. Pagrindinis tikslas, - turėti ir šios šeimos tranų DūzGėlyne.
Korius šiuos vėlgi dedu lizdan neįprastai. Nededu iš krašto, statau arčiau centro, tarp kiaušinėlių ir lervučių. Jie turi būti greit užzsėti o lervutės jų gerai prižiūrėtos jau šių metų bitučių. DūzGėlynui reikalingi stiprūs tranai o ne skraidantys "lavonai".
Šeimelės aviliukas pažemėjo vienu aukštuku:
Ką dar galiu papasakoti bei pridurti? Atsižiūrėjau išsiritusias jaunikles liežuvėliu maitinančių žieminukių. Bitukės taikios. Kaip ir anksčiau dirbau vilkinas tik maikute ir veido kauke dėl mados, kad atrodyčiau panašus į bitininką. Kaimynai nebesistebi. Dūminės nereikia. Prireikus bitutes atsargiai nubraukiu ranka. Nežinau, gal elgtis moku, bet šiemet dar nebuvau įgeltas, nors lindau į avilius ir prastu, vėjuotu oru. Tfu, tfu, tfu, kad taip ir toliau mano hibridinės karnikos veistųsi 😀
Įdomesnis pastebėjimas apie baltyminę košę. Staiga smarkiai išaugo jos poreikis. Manau bitės pajuto atšilimą o čia ir jaunos bitelės ristis pradėjo, - forsuoja motinėlę, vien žiedadulkių, kurių jau parsinešė nebepakanka.
Vakar ryte:
Šiandien ryte:
Šiandien perpiet:
Stebėsiu orų pokyčius ir situaciją savoj vietovėj. Už poros savaičių jau ir spietines pastatysiu, - bus puikus "superbičių" pastiprinimas šeimoms. Kituose regionuose, kur kitokios salygos Dangaus pasiųstos buvo ir blindžių medus per kraštus liejosi, manau ir ankstyvesnių "staigmenų" sulaukti galim. Nevisi bitininkai šeimas "gabalais sukapojo". 21+21... 😉
Tai tiek bičiuliai dūzgiagalviai. Jau vėlu, einu ilsėtis.
Dūzzzz...
Komentarai
Rašyti komentarą