Pasikrapštinėjimai-pasibitinėjimai prieš medunešį

Kaip minėta ankstesniame "rašinėlyje" Dūzgėlynas ruošiasi medunešiui!, šį sezoną aprašinėjama šeimėliūkštė dalyvaus pavasariniame medunešyje. Bus smalsu pažiūrėti, ką maža šeimelė, įprastai pavasarį jungiama prie stipresnės, sugebės nuveikti naujoje gyvenamoje vietoje.

Kad medunešio metu bitės maksimaliai produktyviai rinktų nektarą, nektaro rinkimo laikotarpiui šeimų motinėles izoliuoju trims ar daugiau savaičių ir dirbti vėl išleidžiu jau išsukęs "derlių". Izoliavimą stengiuosi atlikti likus 7-10 dienų iki rapsų žydėjimo pradžios, kad medunešiui įsibėgėjant visi lizde auginami perai būtų užakiuoti ir visas šeimų dėmesys būtų sukoncentruotas į maksimalų maisto atsargų sukaupimą. Tikslias datas atspėti labai sunku, - orai dabar be galo nepastovūs ir permainingi, prognozės kardinaliai keičiasi vos ne kasdieną. Yra, kaip yra, - žaidžiame loterijoje, bandome akyliau stebėti gamtą ir prisitaikyti...

Patsai mano sugalvotas izoliavimo "mechanizmas", siekiant bitutėms suteikti papildomų "jėgų", jau buvo aprašytas #5 Ilgaamžės bitės, tad papasakosiu tik tai, kas konkrečiai šio pasiruošimo eigoje.

Gegužės 1 diena

Motinėlė buvo "sugauta" ant korio ir "įkalinta" 5x5cm dydžio narvelyje. Būtent šį izoliatorių noriu ištestuoti šio sezono metu. Man jis atrodo labai patogus ir puikiai tinkamas tokiems tikslams. Bet norisi galutinai įsitikinti, ar bitės tikrai nebandys graužti korio ir išlaisvinti motinėlės. Naudojant panašios konstrukcijos "bekontakčius" izoliatorius su siauresnėmis grotelėmis, taip nutinka gana dažnai netgi sąlyginai trumpu laiko periodu. Šis izoliatorius bitutėms "praeinamas", džiaugtis motinėle jos galės bet kada, todėl manau, kad panašių išlaisvinimo šposų neturėtų būti. Taigi motinėlė "įkalinta":

Gegužės 4 diena

Atlieku išlaisvinimo operaciją. Skubu apžiūrėti "kameros" korio akutes. Kaip ir tikėjausi, jose visiška betvarkė 😀 O ko norėti? Plotas mažas, motinėlė savo dėslumo pike, staiga nustoti "tuštintis" negali, tad ir barstė kiaušinėlius į visas puses, greičiausia netgi "nesitaikydama". Nieko rimto, visiškai nuspėjama, bet vaizdas "egzotiškas":

Pasidarė įdomu, ką su kiaušinėlių pertekliumi darys bitutės, kaip greit susitvarkys. Sekančią dieną lendu šniukštinėti. Ir ką jūs manot? Gal koks vienas kitas kiaušinėlis ir dingęs, bet bendras vaizdas nepakitęs. Jokių kiaušinėlių pernešiojimo požymių nepastebėjau, tik nektaro koryje pagausėjimą. Bala nematė, jų reikalai, - išsispręs...

Nenoriu, kad šeimos sutrikdymas būtų bergždžias, todėl lendu į "buferinį" korpusėlį pažiūrėt, ar siuvami koriai. Pamenate, ten sudėjau korius su išpjaustytomis nekokybiškomis arba jau tamsiomis dalimis. Kolkas "žaidžiuosi" be pirktinių vaškuolių. Taip sudėtingiau bei mažiau efektyvu, bet man įdomiau 😉 Tai labiau entuziastų su nedideliais bitynėliais reikaliukai. Į tokį "statybinį" aukštuką puikiai tiktų ir vaškuoles. Šią savaitę pirmosios šiųmetės bitės tapo "statybininkėmis", - norisi įvertinti darbų kokybę. Matau darbai dar nebaigti, bet jau randu kelis pilnai "pastatytus", gražius, šviežiai gelsvus korius. Šaunu, žieminukių jėgos liko sutaupytos o ir įvairiausių "liežuvių" pjaustyt nereikėjo. Po medunešio motinėlė turės visiškai atnaujintą lizdą 😉

Tuščiausiame rėmelyje randu ir gražiai siuvamą traninį korį. Liuks! Jei kažkam reikalingi, tai dabar pats laikas tokius korius siūdintis. Toksai korys man puikiausiai tinka dėti į meduvę, - talpesnis. Gaminant tranų homogenatą jis irgi nepamainomas. O man tokių korių rezervo šiuo metu netgi trūksta, - naudoju juos kai reikia greit pagausinti "veislinių" tranų kaimenę motinėlių apsilakiojimui. Atlaisvinu vietos lizde išimdamas koriuką kuriame mažiau perų ir gausiau nektaro ir ten statau šį korį, - motinėlė dar spės jį užsėti.

Iš lizdo išimtasis korys keliauja į meduvę, -joje bandau surinkti bent šiek tiek ankstyviausio šio sezono medučio. Meduvėje dabar jau penki koriai ir jie vis pildomi nektaru. Dalis jų jau netgi pradedami akiuoti, - medunešis įsibėgėja:

Gegužės 7 diena

Prisilaikydamas susidaryto ilgaamžių bičių auginimo plano, šiandieną vėl turiu "įkalinti" šeimelės motinėlę trim dienom.

Oras vakar buvo siaubingas. Su nerimu sulaukiau šio ryto, - šviečia saulytė. Įsidienojus temperatūra pakilo iki +9 laipsnių. Ant saulės kiek smagiau, bet "reikalus" gadina stiprus ir šaltas vėjas. Bitutės atsargiai lenda laukan, - į jų lizdą veržiuosi ir aš. Bitėms toks mano sumanymas patinka nelabai, bet nepatenkintai dūzgėdamos didesnio šaršalo jos nekelia 😊

Paeiliui nuo krašto traukdamas rėmelius ir ieškodamas motinėlės (apribotame lizde ji gali būti betkur), pasiekiu naujai įdėtąjį pradėtą siūti traninį korį. Darbštuolės netingėjo. Korio baigtumas siekia 96% ir visas jis užsėtas kiaušinėliais. Kaip ir spėjau, motinėlė "prasinešė" lyg viesulas. O korys tai tikras gražuolis:

Likę lizdo koriai taipogi džiugina akį, - tvarkingai išsirikiavę dengti antrosios generacijos perai o laisvos akutės pilnos kiaušinėlių bei lervučių. Netgi tranams kampelis išskirtas, - tikra šeima turi būti pilnavertė 😊

Randu mamytę ir vėl dedu josios taip "mėgstamą" narvelį, - testuoti tai testuoti:

Taip negražiai pasielgęs gavau ir atlygį, - "skiepą". Valio, visdėlto DūzGėlyno bitės pakankamai normalios, gelti moka! 😅

Lizdan korį su izoliuota motinėle įstatau ties centru, narvelis arčiau lakos, - ten didesnis judėjimas, bėginėja jaunosios nektaro-žiedadulkių priėmėjos ir išnešiotojos. Jos greit išnešios motinėlės feromonus po visą avilį. Bitės jaus motinos buvimą, nors ši ir "suvaržyta", bei nepajus "vienatvės" ir nepradės statyti gelbėjimosi lopšelių. Ties izoliatoriumi rėmėlius kiek praskečiu, - narvelis bitėms turi būti lengvai prieinamas.

Gegužės 10 diena

Prisilaikant plano, šiandien turiu išleisti motinėlę paskutiniam "pasilakstymui" prieš uždarymą trim savaitėms, kol vyks pavasario medunešis, žinoma, jei orai tam bus palankūs. Visą šią savaitę orai buvo labai vėsūs ir vėjuoti. Sulaukėm net šalnų. Bitutės pratupėjo aviliuose. Sužydėjo rapsai, kaštonai. Skleidžia žiedus alyvos. Viskas ko reikia, - šiltos nevėjuotos dienos.

Orų prognozės nuteikia optimistiškai:

Jei prognozės pasitvirtins, akivaizdu, kad motinėlę izoliuoti būtų buvę parankiausia jau praėjusį savaitgalį. Dabar didžioji dalis perų jau būtų užakiuoti ir tik sušilus šeimos maksimaliu pajėgumu imtų rinkti nektarą. Deja, yra kaip yra, - nenuspėjau visko valandos tikslumu. Kadangi vienas iš šio medunešio tikslų yra ir jaunų bičių motinėlių išsivedimas, tad suplanuotų datų nebekeičiau, - traniniai koriai buvo įdėti tada kada įdėti, datų ankstinti nebegaliu, nebent pavėlinti 😉

Ištikro lizde didžiuma perų jau yra užakiuoti, - tam pasitarnavo ribotas lizdas ir trumpalaikės motinėlės izoliacijos. Motinėlė dabar kiaušinėliais užsėja tik lizde atsilaisvinusias korių akutes, kurių šiuo metu jau nebėra daug. Lendu į lizdą, bet prieš tai pasiruošiu tuščią pernai pasiūtą korį, - jis bus duotas motinėlės užsėjimui šio paskutinio josios "pasilakstymo" metu. Vėliau, jau izoliavus motinėlę trim savaitėms, ant šio korio bitutės "augins" motininius lopšelius.

Išimu iš lizdo krašto štai tokį korį pilną nektaro ir jau akiuoto šviežio medaus, -tuščiam koriui, kurį užsės motinėlė, reikia padaryti vietos:

Perkeliu jį į meduvę, - ten bus jau šeši rėmeliai ir nektaro, kuris nebesitaško, jau prinešta:

Randu lizde motinėlę. Kiaušinėlių vėl pribarstyta 😅 Ji ant šiemet siūto traninio korio. Smagu, - traniukai jau užakiuoti:

Dedu lizdan tuščią korį, išleidžiu motinėlę dar padirbėti ir viską sukomplektavęs uždarau avilį iki pirmadienio.

O kas pirmadienį? Primadienį, gegužės 13 dieną, uždarysiu motinėlę trim savaitėms, - DūzGėlyne prasidės pavasarinis medunešis. Jo metu dar išsivesime jaunų motinėlių. Apie pirmadienio darbus parašysiu atskirame įraše.

Gegužės 11 diena

Šeštadienį, kaip ir planuota, "padavė" truputį šilumos ir saulės. Bitukai puolė suktis. Na o aš pasiruošiau spietines, - pats laikas "medžioklėn". "Užtaisiau" jas senais koriais ir savo tradiciniais pustuščiais rėmais 😉