Bėda bėdelė...

    Kaip dažnai nutinka, kai atrodo viskas vyksta sklandžiai ir sėkmingai, staiga planus sujaukia kasnors netikėto...

   Vakar diena prasidėjo nežadėdama nieko blogo. Ryte pasidžiaugiau, kad bitutės dar nenudžiūvus rasai lekia į artimiausią parkelį lipčiaus. Spėjau peržiūrėti vieną aviliuką, įdėti kelis koriukus lipčiui, jei tokio bus "atliekamo". Patikrinau aukštukus-nukleusėlius, - anksčiau išsiritusios motinėlės jau apsilakiojusios, tuoj ims sėti kiaušinėlius o likusios paros bėgyje risis... 

   Vėliau atslinko "rudenėlis", - toks monotoniškas, akivaizdžiai ilgai truksiantis lietus. Na ir tiek to, pailsėti ir tiesiog paskaityti bus tik į naudą. Bet vakare ėmė kilti vėjas. Nepirmą sykį, kas čia tokio?

   Ėmus temti vėjo gausmas darėsi nebejuokingas. Dar šmėkštelėjo mintis, kažin ar aviliai nenugrius? Bet iki šiol sėkmingai atstovėdavo, pakakdavo trinkelių ant stogo. Tad idėja apie pasivaikščiojimą laukais ir papildomų akmenėlių pasieškojimą buvo "padėta į stalčių". O be reikalo...

   Tik pabudęs ryte dar prieš šešias iškart prie lango. Oh nooOOO...

   Išgriuvo viskas, net atsekt kas kur stovėjo gan sunku. Stovėti liko tik žemiausias, pas bičiulį Igną surinkto spiečiaus aviliukas...

   Šįsyk Šiauliams nepasisekė, - ciklonas "Kirsti" kirto iš peties. Pilnas FB išvartytų medžių bei gatvių-upių.

    Aida laukan pusbasis, - vistiek visur vien pelkės o ir lietus vis žliaugia. Bandau kažka kilnot, bent kiek tvarkyt. Matau pilnus perų akiuotus ir neakuotus koriukus, paskendusias bitutes... Širdis tikrai skauda, nes suprantu, kad dabar padėti nebegaliu. Sugeltos rankos tikrai neproblema. Aukštukai apvirtę "aukštyn kojom". Bandat juos atkelt koriai krenta lauk. Taip dar blogiau. Likusios bitutės susispaudusios į kamuolius, - norisi tikėt, kad bent pagrindinės motinėlės kamoliuos ir išgyvens...

   Kažką kažkur pakišu, kažką kažkur uždedu, - nors tiek, vis neužlis, vis pratemps iki audra baigsis. O tada žiūrėsim, kas liko ir ką su tuom daryti...

  Bent išoriškai atrodo, kad labiausiai nukentėjo aprašinėjamos šeimelės aviliukas. Betgi svarbiausia ne išorė, o tai kas viduje. Pasitikiu bitutėm ir tikiuos geriausio 😉