Motinėlių izoliavimas žiemai

Įžanga

Bičių motinėlių izoliavimas įvairiuose „narveliuose“ nėra naujovė, tačiau dauguma bitininkų į tai vis dar žiūri labai skeptiškai. Kažkam gąsdinančiais atrodo veiksmai, kurie yra neįprasti ir nebandyti. Kažkas „nedraugiškumą“ šiai bitininkavimo technologijai argumentuoja josios tariamu nesuderinamumu su natūraliais bičių šeimos gyvenimo bei raidos principais. Iš tikro tai ko gero vienintelis plačiau girdimas skeptikų argumentas, kuris mano asmenine nuomone neturi jokio išties loginio pagrindimo.

Bet koks bitininko kišimasis į bičių šeimos gyvenimą gali būti tiek harmoningas, tiek ardantis darną. Neišmintingos manipuliacijos, neturint žinių ir įgūdžių, žinoma gali kenkti bičių šeimai, netgi gali tapti realia grėsme josios išlikimui. Tačiau gilesnis bičių šeimos raidos pažinimas, avilyje vykstančių procesų bei jų priežasčių ir pasekmių suvokimas, leidžia sklandžiai ir harmoningai naudoti pačias įvairiausias bitininkavimo technologijas, visiškai nenusižengiant natūraliems bičių šeimų gyvavimo principams. Problema ne naujose idėjose o neišmintingame jų pritaikyme ir tai liečia netik bitininkystę.

Grynai techniškai, jei kalbėti vien faktais, tai motinėlių izoliavimo technologijas bent kartą gyvenime ko gero naudojo bet kuris bitininkas. Skamba paradoksaliai, bet išties, ko gero kiekvienas bitininkas rankose laikė transportavimo narvelyje uždarytą bičių motinėlę. Tegul tai truko tik keletą valandų ar parų, bet išties bičių motinėlei tai nebuvo natūrali jai įprasta patirtis.

Teorija

Motinėlių izoliavimo žiemai privalumai

Jei paklausite bitininko, kuris izoliuoja bičių motinėlę žiemojimo periodui, kodėl jis tai daro, greičiausia išgirsite panašų atsakymą: sustabdau vėlyvų perų auginimą bičių šeimoje rudenį bei išvengiu nepageidaujamo perų auginimo žiemojimo metu. Paprasta ir logiška, tačiau daugiau patirties ir įgūdžių turintis bitininkas susimąstys: jei aš galiu teisingai pasirinkdamas laiką užmaitinti bites žiemai, kad žios užpildamos lizdo korius atimtų iš bičių motinėlės galimybę dėti kiaušinėlius, o šeimų žiemojimą organizuoti šaltuoju būdu, taip išvengdamas nepageidaujamo perų auginimo žiemos metu, tai kodėl mane ši technologija turėtų dominti? Iš dalies šis bitininkas „skeptikas“ bus visiškai teisus. Bet...

Šiais nepastovaus ir nenuspėjamo klimato laikais, pakankamai tiksliai nustatyti bent kiek tikslesnes bičių šeimų ruošimo žiemojimui datas pakankamai sudėtinga net patyrusiems bitininkams, o pradedantiems tai yra tiesiog „misija neįmanoma“. Anomališki atšilimai rugsėjį, užsitęsę vėlyvieji medunešiai, iki pat spalio dirbamuose laukuose žydintys sideratai verčia ir pačias bites „pasiklysti“ gamtos joms siunčiamuose signaluose. Rugpjūtį augintos žiemos bitės tampa lauko bitėmis ir skrenda „medžioti“ nektaro, perai intensyviai auginami visą rugsėjį, kartais net dalį spalio o bitininko, tegul ir laiku, šeimai sumaitintas sirupas sunaudojamas šių perų maitinimui. Koks tokios sumaišties rezultatas? Spalį, orams jau atvėsus, šaltam žiemojimui suspaustame lizde dar randame auginamų perų, bitės neramios, - jos dar užsiėmusios perų, kurie ko gero nebeturės galimybės tapti pilnavertėmis stipriomis žiemos bitėmis priežiūra, šildymu. Neretai ir šeimai duotos maisto atsargos pasirodo esančios gerokai „aptirpusios“. Lizde esančių bičių kiekis taipogi apgaulingas, - visiškai neaišku, kiek jų tikrai stiprios, nemaitinusios perų ir pajėgios sėkmingai peržiemoti, o kiek jų jau „susidėvėjusios“ dirbdamos laukuose bei maitindamos auginamus perus. Tokiomis sąlygomis rudenį žiemojimui suruošta „stipri“ bičių šeima nebėra sėkmingo peržiemojimo garantas. Jau gruodžio gale ar sausį šeima gali „ištirpti“ o kritusios bitutės užkimšti apatines lakas ar atvirus avilių dugnus taip dar pablogindamos jau nepalankiomis, dėl nebegebėjimo susišildyt žiemojimui paliktą lizdą, tapusias sąlygas.

Anomaliai šiltas ruduo bei ypač vėlyvi bet gana gausūs medunešiai apgaulingai klaidina bites, verčia jas intensyviai gausinti šeimas ir netgi daugintis-spiesti.

Štai čia nepamainomais pagalbininkais bitininkui ir tampa žiemojimui skirti bičių motinėlių izoliatoriai. Izoliuodami motinėles žiemai galime būti tikri, kad bičių šeima, nepriklausomai nuo neprognozuojamų aplinkos veiksnių, neišklys iš jai natūralaus pasiruošimo žiemojimui kelio. Žodis „natūralus“, nors technologijoje ir naudojamas dirbtinis motinėlės izoliatorius, neturėtų gluminti. Būtent kaupdamos maisto atsargas žiemai bitės nektaru užpila lizdus, natūraliai „izoliuoja“ motinėles iki minimumo sumažindamos auginamų perų kiekį, ir suteikdamos galimybę žiemos bičių kartai nedirbti o tausoti jėgas žiemojimui bei pavasariniam startui. Neretas ilgametis bitininkas-praktikas tikriausia pastebėjo, kad šeimos, kurių kraujuje daugiau „šiaurietiškos“ genetikos ir kurios ilgiau gyvendamos vienoje vietoje adaptavosi konkrečios vietovės sąlygoms, net anomaliais orų kaitos atžvilgiu sezonais, besiruošdamos žiemai elgiasi daugiau mažiau adekvačiai.

Jei žiemos izoliatorius tinkamos konstrukcijos ir nesuteikia bitėms galimybės pasisiūti korį jo viduje, tai motinėlės izoliavimas žiemai su 100% patikimumu užkerta kelią pirmalaikių perų atsiradimui šeimos žiemojimo metu.

Nepalankios orų sąlygos neretai krečia „pokštus“ ir pavasarį. Po staigaus ankstyvo trumpalaikio atšilimo bebundanti gamta „pažadina“ ir bites. O kas jei po šio trumpo atšilimo seka ilgalaikis atšalimas? Bičių šeima susiduria su keblumais o bitininkas turi nemažai galvos skausmo bei papildomų darbų, siekdamas užtikrint kuo geresnes sąlygas šilumos lizde išsaugojimui bei stengdamasis aprūpinti šeimas vandeniu ir baltymingu maistu. Galime to nedaryti, tačiau rizikuosime beprasmiškai prarasti dalį taip brangių peržiemojusių bičių o silpnos šeimos nesuteiks galimybės sėkmingai sudalyvauti tegul minimaliuose bet išties vertinguose pačiuose ankstyviausiuose medunešiuose. Jei bičių motinėlė izoliatoriuje, starto signalą šeimoms vystytis, įvertinęs orų prognozes ir išlaisvindamas motinėles, duoda pats bitininkas.

Galbūt pabandykime „padėti“ įsitikinimus į šalį ir pamąstę darsyk atsakyti sau į klausimą, - Galbūt verta pabandyti izoliuoti motinėles žiemai, ar vis dėlto bitininkausiu kaip įpratęs?

Reikalavimai šeimai

Izoliuojant motinėlę žiemai svarbu, kad izoliatorius viso žiemojimo metu būtų pilnas bičių ir rastųsi žiemojimo kamuolyje, pageidautina kuo arčiau jo centro. Tai užtikrins šeimos motinėlei tinkamas žiemojimo sąlygas, ja bus tinkamai pasirūpinta. Šias sąlygas išpildyti padės tinkamas šeimos stiprumo įvertinimas bei teisingas žiemojimui skirtų korių kiekio parinkimas.

Toliau šiame straipsnyje kalbėdamas apie žiemoti pasiliekančių bičių kiekius, omeny turėsiu tik tikras žiemos, laukuose nedirbusias ir perų nemaitinusias bites.

Izoliuojant motinėlę, žiemoti turėtų likti ne mažiau kaip ~1,5kg (15000vnt) bičių. Toks bičių kiekis įprastai aptūpia 5-6 dadano formato korius o susispaudęs žiemojimo kamuolys telpa iki trejų analogiško dydžio korių suspaustame lizde. Silpnesnėse šeimose žiemai izoliuoti motinėlę rizikinga. Idealiausias žiemojimui su izoliuota motinėle būtų iki 4-6 dadant formato korių suspaustas lizdas. Tokiam lizdui formuoti būtina užauginti  atitinkamai ~2kg (20000vnt) ir ~3kg (30000vnt) žiemos bičių.

 

Praktika

Ką ir kada daryti

Straipsnyje rekomenduojamos datos optimalios tik mano asmeniniu įsitikinimu. Jas sau išsigryninau, jų prisilaikau ne pirmą sezoną ir jos man maksimaliai pasiteisina. Tai žinoma nereiškia, kad negali būti kitokių įsitikinimų bei nuomonių.

Mano siūlomos rekomendacijos netinka arba tinka tik iš dalies bitininkams dalyvaujantiems vėlyvuose medunešiuose rugpjūtį-rugsėjį. Apie tokiems atvejams būtinas korekcijas ir papildomas priemones šiame straipsnyje nekalbėsiu.

Jei tiesiog įvardysiu mano nuomone tinkamiausią motinėlės uždarymui izoliatoriuje datą, naudos bus mažai. Būtina aiškiai suvokti, kodėl konkretūs darbai atliekami vienu ar kitu metu, kokios to priežastys. Tik tai supratus bus aišku, kaip tinkamai pasiruošti konkrečiai numatytai operacijai bei kaip pasiruošimą atlikti konkrečiam bitininkui priimtinomis priemonėmis ir būdais. O ir datas tada galima savas susidėlioti, nelygu užimtumas ar konkretaus sezono oro sąlygos.

Rekomenduojamame „kalendoriuje“ pateikiu mano nuomone kraštines, vėliausias galimas datas, kurios tikrai yra saugios ir užtikrins sėkmingą sezono užbaigimą bei sklandų žiemojimą. Manau jas galima ankstinti, kiekvieną žingsnį atitinkamai, išlaikant nekeistais tarpus tarp atskirų žingsnių. Visą pasiruošimo motinėlės izoliavimui ciklą rekomenduočiau neankstinti daugiau nei dvejomis savaitėmis. Vėlinti nerekomenduočiau, na nebent savaite, bet ne daugiau, - manau galimos papildomos rizikos būtų neracionalios.

Pradedame:

* Rugpjūčio 1d. – pradedama auginti žieminių bičių karta.

Iki šio momento derėtų baigti vasaros medaus kopinėjimą. Ateinančias tris savaites šeima netrikdoma turi intensyviai auginti perus o bitininkas pasirūpinti visais bičių šeimos poreikiais.

* Rugpjūčio 20d. – bičių motinėlės uždarymas žiemojimo izoliatoriuje.

* Rugsėjo 1d. rekomenduoju pradėti laipsnišką šeimų užmaitinimą žiemai. Svarbu, kad ritantis žiemos bičių kartai, lizdas nuolat būtų beveik pilnas maisto atsargų. Tai svarbu. Priešingu atveju, jei gamtoje dar yra nektaro šaltinių, jaunosios žiemos bitutės gali tapti lauko bitėmis ir lėkti rinkti nektaro žiemai. Mums to tikrai nereikia.

Šiuo momentu pirmosios žiemos bitutės jau bus išsiritusios o avilyje dar besidarbuojančios „senikės“ pripildys atsilaisvinusias korių akutes maisto atsargomis. Jei lizdas tikrai pilnas, poreikio maisto kaupimui nebelieka. Blogiausiu atveju, nedidelį maisto atsargų pasipildymą išorėje užtikrins avilyje dar esančios senos bitės, - išnaudokime jas, žiemos jos vis tiek neperžiemos.

* Rugsėjo 20d. – apsilakioja paskutinės, jauniausios žieminės kartos bitutės. Nuo kiaušinėlio padėjimo iki jaunos bitutės apsilakiojimo prabėga 4-ios savaitės (3 savaitės iki išsiritimo ir papildoma savaitė „subrendimui“ ir sutvirtėjimui).

Jei konkrečių metų ruduo ir būtų ypač vėsus ir darganotas, patirtis man sako, kad iki spalio vidurio vis tiek pasitaiko pavienių šiltesnių dienų be stipraus vėjo, kai oro temperatūra pakyla iki 10-12°C ir visos bitutės, kurioms būtina, spėja susitvarkyti visus savo „gamtinius“ reikalus ir jau nebekiša nosies laukan.

P.S.: Visos datos tikrai nėra strategiškai „nepajudinamos“. Korekcijos 2-4 dienų diapazone nėra reikšmingos.

 

Žieminių bičių auginimas

Idealiausia jei prieš žieminių bičių auginimą jau pabagti vasaros medaus kopinėjimo darbai o naudotos bitininkavimo technologijos šio periodo pradžioje leidžia šeimos lizde turėti tarpą be auginamų perų. Viena iš tokias sąlygas užtikrinančių technologijų, - bičių motinėlės izoliavimas medunešiui. Plačiau apie ją pakalbėsim vėlesniuose straipsniuose. Momentas, kai lizde nėra auginamų perų leidžia ypač efektyviai išnaikinti šeimoje parazituojančias erkes. Bet kokiu atveju būtent šioje vietoje, prieš pradedant augint žiemos bites, rekomenduoju atlikti gydymą nuo varroa erkių, pasirenkant būdą, užtikrinantį staigų erkučių, tupinčių ant avilyje jau gyvenančių bičių, atsikratymą. Sunkiosios chemijos nesiūlau, tuo tarpu oksalo rūgšties garintuvas puikiai tam tiktų. Jei duotuoju momentu lizde perai neauginami, tiks ir lizdo tarprėmių praliejimas oksalo rūgšties tirpalu dukart su 5-7 dienų tarpu. Jei perai lizde auginami, tarprėmius oksalo rūgšties tirpalu rekomenduočiau pralieti triskart kas savaitę. Parazitų atsikratymas mums leis užsiauginti sveikas ir stiprias žiemos bites, kurios savo ištverme mus džiugins pavasarį.

Šio trejų savaičių trukmės periodo tikslas – bičių šeimoje užauginti kuo daugiau perų. Tai nemažai bitininko atidos ir pastabumo reikalaujantis periodas.

Jei gamtoje nėra palaikančiojo medunešio, būtinas skatinamasis maitinimas, kurio metu kelių dienų intervalais šeimai patiekiamas nedidelis sirupo kiekis.

Jei gamtoje gausu nektaro ir orai palankūs medunešiui, būtina pasirūpinti, kad perų auginimo lizdai nebūtų užpilti nektaru. Būtina naudoti meduves kuriose ir bus sandėliuojamas perteklinis šio periodo metu surinktas nektaras. Vėliau šias surinktas atsargas galima realizuoti arba panaudoti šeimų užmaitinimui žiemai.

Mano akimis labai racionalus yra žiemos bičių auginimas suspaustuose lizduose. Kaip tai atliekama? Perų auginimui paliekami 6-7 dadant formato koriai arba jų ploto analogas. Tai turėtų būti tušti koriai (po vasaros medaus iškopinėjimo tokių turėtume turėti) ir koriai su lizde jau esančiais perais, jei pastarieji iki šio momento buvo auginami. Šiuose koriuose esantis medus atakiuojamas, kad maksimaliai būtų naudojamas perų maitinimui. Lizdo kraštuose statomi du papildomi koriai su bičių duona. Tokiame lizde auginamų perų koncentracija bus maksimali o nedidelis korių kiekis leis paprastai ir greitai suformuoti galutinį žiemojimo lizdą po motinėlės izoliacijos. Dažnu atveju po motinėlės izoliavimo, prieš pradedant užmaitinti šeimas, iš lizdo pakaks pašalinti tik korius su bičių duona.

 

Bičių motinėlės uždarymas žiemojimo izoliatoriuje

Izoliatoriai

Iš principo žiemos izoliacijai naudojami dvejų tipų izoliatoriai bei įvairiausios jų modifikacijos. Grotelės tokiuose izoliatoriuose „pralaidžios“ bitėms, bet „neleidžia“ pro jas pralįsti motinėlei.

Vienas jų, jau labai seniai izoliacijoms sezono metu naudotas Milenino izoliatorius. Jis nedidelio formato, todėl montuojamas į lizdo korį. Jo trūkumas, - tarpas izoliatoriaus viduje pakankamas koriui perų auginimui pasiūti. Tai suteikia galimybę žiemojančiai šeimai auginti nedidelį kiekį nepageidaujamų perų. Privalumas, - toks koryje įmontuotas izoliatorius daug priimtinesnis nedidelėse šeimose, kurioms sunkiau sugeneruoti ir išsaugoti didesnį šilumos kiekį.  Kai nedidelė šeima su izoliuota motinėle lieka žiemoti tik ant trejų korių, šis izoliatorius labai pageidautinas. Korys su izoliatoriumi tokiu atveju statomas lizdo viduryje. 

Nedidelis izoliatoriaus formatas reikalauja labai tikslaus įvertinimo, kokio dydžio bus būsimas žiemojimo kamuolys ir kiek korių žiemojimui palikti. Netikėtai „susitraukusi“ šeima nebeužpildys izoliatoriaus, motinėle nebus tinkamai pasirūpinta, pastaroji gali netgi sušalti ir nebesulaukti pavasario.

Kitas žiemos izoliatorių tipas, - Chmaros izoliatoriai bei jų modifikacijos. Tai didelio formato izoliatorius.

Jei šeimos lizdas tinkamai suspaustas, tokiame izoliatoriuje motinėlė žiemojimo metu gali laisvai judėti su žiemojančių bičių kamuoliu bei visada išlikti ją prižiūrinčių bičių apsuptyje. Netgi šeimai netikėtai „susitraukus“ lieka nemaža tikimybė, kad motinėlė nepraras ryšio su bitėmis ir sulauks pavasario.

Kitas tokio izoliatoriaus privalumas, - nedidelis vidinis tarpas, kuris laviruoja 8-10mm diapazone. Tai bitėms nesuteikia  galimybės izoliatoriaus viduje pasiūti pilnaverčių korio akučių bei auginti nepageidaujamus perus. Pasitaiko atvejų, kad savadarbiuose tokio tipo izoliatoriuose, nesant grotelių, esančių skirtingose pusėse, tarpusavio fiksacijos, pastarosios dėl temperatūrų skirtumų išsikraipo ir suformuoja zonas su didesniu nei 10mm vidiniu izoliatoriaus tarpu. Tokiose zonose kartais būna pasiuvami korių fragmentai bei auginami nedideli nepageidautinų perų kiekiai.

Izoliatoriaus trūkumas, - jo įstatymo lizde vietoje susiformuoja nemažas 25-30mm pločio tarprėmis be maisto atsargų. Toks platus tarpas sąlygoja kiek didesnius šilumos nuostolius, tačiau stiprioms šeimoms, toms kurios žiemoti lieka ant 4-6 dadant formato korių, šie nuostoliai yra nereikšmingi.

Taupant medžiagas labai dažnai gaminamos trikampės šių izoliatorių modifikacijos. Dideliems bitynams tai labai aktualu. Tokia modifikacija turi trūkumų, kurie iš principo nėra labai reikšmingi. Įstačius į lizdą tokį izoliatorių, zonoje be grotelių susiformuos platus 25-30mm niekuo neužpildytas tarpas. Tai apsunkina bičių judėjimą tarp gretimų korių ir pastarosios šioje zonoje korius gali „išpūsti“ bei prisiūti „tiltų“, taip pastaruosius apgadindamos.

Visų tipų žiemojimo izoliatoriai talpinami kuo arčiau suspausto bičių lizdo centro, kad izoliatoriuje esanti motinėlė viso žiemojimo metu nuolat būtų bičių kamuolio viduje.

Tarp izoliatoriaus grotelių ir gretimo korio būtina palikti 5-6mm tarpelį bičių praėjimui.

Lizdo dydis

Motinėlės izoliavimo metu privalome tiksliai suskaičiuoti visus lizde esančius perus, tiek dengtus, tiek atvirus, netgi kiaušinėlių užimtą korio dalį. Skaičiuojame vertindami konkrečiame koryje abejose jo pusėse esančių perų  užimamą viso korio ploto dalį. Skaičių pavyzdys būtų, - korio trečdalis, ketvirtadalis, pusė korio ar netgi pilnas korys. Kaip pilną korį skaičiuoju ir tokį korį, kurio ¾ ploto užima auginami perai.

Gautus skaičius sumuoju ir apvalinu į mažesnę pusę. Pavyzdžiui susumavęs skaičius  rezultate gausiu 4½ (arba 4,5), apvalinu šį skaičių iki 4. Visada apvalinkite į mažesnę pusę. Šiuo atveju mažiau yra geriau. Gautasis skaičius ir bus korių kiekis, ant kurio žiemos iš šių suskaičiuotų perų išsirisiančios tikrosios žiemos bitės. Mano pateikto pavyzdžio atveju tai būtų keturi koriai. Būtent ant tokio korių kiekio jos suformuos visiškai susispaudusį žiemojimo kamuolį, kuris išsidėstys visuose korių tarprėmiuose bei užims apie pusę lizdo tūrio. Tai, kad formavimo metu lizde bičių atrodys gerokai daugiau, neraminti neturėtų, - susispaus, tilps. Lapkritį, vėliausia gruodį, perteklinių "senikių" nebeliks ir žiemos būtent skaičiuotos bitės. 

Korių su perais išdėstymas lizde

Šalia izoliatoriaus statomi koriai su kuo jaunesniais atvirais perais ir kiaušinėliais. Svarbu, kad kiaušinėliai ir lervutės, kurie gali būti panaudoti gelbėjimosi lopšelių siuvimui, būtų šalia izoliatoriaus su motinėle. Kuo vyresni perai koriuose, tuo toliau nuo izoliatoriaus pastarieji gali būti išsidėstę.

Vis dėlto, kadangi negaliu žinoti, kaip konkrečiame bityne buvo bitininkauta iki motinėlės izoliavimo momento, o labai vėlyvi spiečiai tampa nūdienos realybe, praėjus savaitei po motinėlės izoliavimo siūlyčiau patikrinti lizdus ir išlaužyti lopšelius, jei tokių rastumėte.

 

Laipsniškas šeimos užmaitinimas žiemai

Praėjus 7-10 dienų po motinėlės izoliavimo patikriname lizdą ir kiekybiškai įvertiname jame esančių maisto atsargų kiekį. Jei motinėlės izoliavimo metu nepavyko suformuoti lizdo ant žiemojimui reikiamų korių kiekio, pabandome tai padaryti dabar. Iš lizdo pašaliname korius su bičių duona. Šiuos korius galime palikti lizde, jei ir juos planuojame pilnai užpildyti medumi bei vėliau išėmę saugoti pavasariui. Paskaičiuojame, kiek medaus trūksta iki pilno lizde esančių korių užpildymo įsivaizduodami, kad perų koriuose jau nebėra. Dadant formato koryje telpa ~3kg medaus, Ruto ~2,5kg o pusiniame meduvės rėmelyje ~1,5kg.

Tarkim suskaičiavome, kad iki pilno lizdo užpildymo maisto atsargomis trūksta ~12kg. Vadinasi iš tiek kilogramų cukraus arba medaus šiai šeimai gaminsime sirupą. Gauto sirupo kiekį šeimai patieksime porcijomis. Jei naudojame didelio tūrio maitintuves, visą sirupo kiekį daliname į tris dalis ir porcijas patiekiame su savaitės trukmės pertraukomis. Jei maitintuvės nedidukės, visą sirupo kiekį daliname į tiek dalių, kad galėtume jas patiekti šeimai trijų savaičių bėgyje su ne trumpesnėmis nei 2-3 dienos pertraukomis. Besiritant žiemos bitėms, lizdai tolygiai ir nuosekliai bus užpildomi nektaru, kurį senosios bitės spės perdirbti bei išdžiovinti bei neprisiūs nereikalingų „liežuvių“.

Baigus užmaitinimą atliekamas gydymas nuo varroa erkių.

 

Tai gali būti naudinga

Bitininkai, netgi nenorintys motinėlių uždaryti visai žiemai, gali pasinaudoti aukščiau aprašytomis rekomendacijomis. Tam pakaktų įsigyti vieną iš į korį įsmeigiamų motinėlės izoliatorių, kuriuos jau senokai buvau aprašęs veidaknygės grupėje „Motinėlių izoliavimas“. Juos naudoju motinėlių izoliavimui sezono metu ir esu nekartą minėjęs šiame bloge. Šių izoliatorių grotelės taipogi „pralaidžios“ bitėms, bet „neįveikiamos“ bičių motinėlei. Galėdamos betarpiškai bendrauti su motinėle bitės nejaučia poreikio ją išlaisvinti, todėl korys negraužiamas. Tokiame izoliatoriuje „įkalinti“ motinėlę galima vadovaujantis rekomendacijomis išdėstytomis aukščiau o išleisti galima jau suformavus lizdą žiemai bei užmaitinus šeimą ar netgi kiek vėliau. Tai padėtų laiku sustabdyti neadekvatų šeimų vystymąsi rudenį o šaltas žiemojimas leistų saugiai sulaukti pavasario.