Pernai jau rašiau apie baltyminius papildus, natūralių žiedadulkių ir bičių duonos pakaitalus (Pavasarinis bičių šeimų "užmaitinimas"). Tema tikrai nenauja. Dar sovietmečiu padidėjusiam baltyminio maisto poreikiui bičių šeimose patenkinti būdavo naudojami sojos, pieno miltai.
Kada bitėms ypatingai svarbus baltymingas maistas?
Baltymingo maisto poreikis bičių šeimose išauga pastarosioms ėmus auginti perus. Tai būtų aktyvus bitininkavimo bei bičių veiklos periodas nuo pat pirmojo masiško apsilakiojimo ankstyvą pavasarį iki šeimų suruošimo ramybės, žiemojimo tarpsniui. Poreikio pauzės šio periodo metu atsiranda tik jei bityne naudojamos bičių motinėlių izoliavimo technologijos.
Jei bityno apylinkėse gausu žydinčių augalų, stiprios bičių šeimos be problemų apsirūpina šviežiomis žiedadulkėmis ir netgi susikrauna jų atsargas bičių duonos pavidalu.
Jei bityno apylinkėse žydinčių augalų negausu arba jie dar nepradėjo žydėti (ankstyvą pavasarį), jei šeimos negausios ir jose trūksta darbais avilio viduje neužimtų bičių, kurios galėtų lėkti laukan bei parnešti vandens, žiedadulkių ir nektaro, šeimos susiduria su auginamų perų maitinimui reikiamų medžiagų stygiumi. Šiai problemai spręsti gamta numatė dvi priemones, - mažinamas auginamų perų kiekis o maisto atsargoms vis labiau senkant, bitutės ima naudoti vidinius savo kūnelio resursus, t.y. baltąjį riebalinį audinį. Toks vidinių resursų eikvojimas trumpina bičių amžių.
Stiprios šeimos panašias problemas išgyvena gana sėkmingai ir kiekybinio šeimos pokyčio bitininkas dažniausia net nepastebi. Išimtis galėtų būti nebent vadinamasis pavasarinis bičių šeimų "prasėdimas", - momentas, kai pirmosios sezono bitelės tik pradeda ristis o didesnė dalis žiemos bičių jau "susidėvėjo" ir iškeliavo anapilin. Tokį šeimos sumažėjimą stebi dažnas bitininkas.Tuo tarpu silpnoms šeimoms panašūs iššūkiai gali būti neįveikiami, - šeimelė sunyktų ir žūtų. Būtent dėl šios priežasties absoliuti dauguma bitininkų ankstyvą pavasarį silpnų šeimelių bityne nepalieka o jas jungia tarpusavyje arba prie stipresnių šeimų.
Ar įmanoma netik hipotetiškai bet ir praktiškai išvengti pavasarinio bičių šeimų "prasėdimo" o pavasarį silpnomis šeimomis jų nejungiant pasirūpinti taip, kad šios netik sustiprėtų bet ir sudalyvautų pavasariniame medunešyje? Taip, tai įmanoma, ir baltymingi papildai yra vienas iš esminių šio tikslo pasiekimo aspektų. Kokiomis priemonėmis tai atliekama aprašinėjau pernai, ruošdamas silpną šeimelę pavasariniam medunešiui. O ar tikslingas panašaus pobūdžio manipuliacijų atlikimas konkrečiu atveju, sprendžia jau kiekvienas bitininkas individualiai, įsivertinęs savojo bityno specifiką bei tikslus.
Reziumuokime:
* Baltymų poreikis bičių šeimose išauga ankstyvą pavasarį, kol gamtoje dar negausu žydinčių augalų.
* Baltymų poreikis bičių šeimose išauga ir bitininkavimo sezono metu, "badmečio" tarpsniais, kai baigiasi medunešiai ir gamtoje negausu žydinčių augalų.
* Baltymų stygius jaučiamas silpnose šeimose jei bičių kiekio nepakanka darbams avilio viduje atlikti bei išlėkti laukan resursų pasipildymui.
* Baltymų stygius jaučiamas naujai suformuotose šeimelėse, kuriose šeimos pagrindą sudaro jaunos, laukan dar nelekiančios bitelės.
* Baltymų stygius jaučiamas įvairaus stiprumo šeimose, kai gamtos sąlygos ilgesnį laiko tarpą nepalankios darbams už avilio ribų.
* Baltymų poreikis išauga sukūrus sąlygas, kurioms esant bitės gali auginti maksimaliai konkrečiai šeimai įmanomą prižiūrėti perų kiekį. Ankstyvą pavasarį tikslinga maksimaliai susiaurinti lizdus. Ypač tai svarbu silpnoms šeimoms. Tokius susiaurintus silpnų šeimų lizdus galima talpinti virš stipresnių šeimų lizdų, atskyrus juos drobele, plėvele ar bitėms nepraeinamu tinkleliu. Papildomas šilumos šaltinis lizdo apačioje leis silpnai šeimai auginti maksimaliai įmanomą perų kiekį net ir sudėtingomis gamtinėmis salygomis. Jei sąlygos lizde nesuteikia šeimai galimybės auginti didesnį perų kiekį, tai ir auginamas bus minimalus, konkrečioms sąlygoms įmanomas kiekis. Baltymų poreikis bus atitinkamas.
Kaip atskiro punkto neįvardysiu, bet įdomumo dėlei paminėsiu, kad baltymai bičių šeimai svarbūs ir rudenį, bitėms jau ruošiantis žiemoti. Nors perai šeimose jau nebeauginami arba jų auginama labai mažai, bičių duoną bei koriuose esančias žiedadulkes vartoja žiemoti pasiliksiančios bitės. Taip josios, "augindamos" baltąjį riebalinį audinį, ruošiasi žiemojimo bei būsimo pavasario iššūkiams. Tai patvirtinantys tyrimai atlikti šio šimtmečio pradžioje. Senesnių šį faktą patvirtinančių tyrimų asmeniškai man neteko užmatyti.
Koda tikslinga bitėms patiekti baltymingų papildų?
Kiekvienu aukščiau išvardytu reziumuotu atveju papildomų baltymų patiekimas bičių šeimai galimas, tačiau ne kiekvienoje konkrečioje situacijoje tokių veiksmų nauda bus akivaizdžiai matoma.
Kaip jau užsiminiau, baltymingų papildų patiekimas kritiniais momentais padeda išsaugoti vidinius bitės kūno resursus, kurie savo ruožtu prailgina bitės amžių. Jei stipriose šeimose pirmalaikis paskirų individų "susidėvėjimas" reikšmingos įtakos bendrai šeimos raidai nepadaro, tai silpnoms šeimelėms toks "pirmalaikis nubyrėjimas" gali būti katastrofiškas.
Surašau situacijas, kuriose, mano nuomone, tikrai versta svarstyti papildomų baltymų patiekimą bičių šeimoms:
* Ankstyvą pavasarį, kai šeimos jau apsilakiojo ir pradėjo auginti perus, bet orų prognozės numato keletos dienų ar net savaičių atšalimą. Lengvai pasiekiamas baltymingas maistas tokiais momentais, kai bitės negali išlėkti laukan, leis šeimai nestabdyti tokios svarbios pirmosios pavasarinės bičių kartos auginimo.
* Silpnai šeimai, jei nuspręsta josios nenaikinti, papildoma lengvai pasiekiamo baltymingo maisto porcija avilyje bus puiki paspirtis, leisianti jai kuo greičiau sustiprėti, - perais rūpintis galės maksimalus negausios šeimelės bitučių kiekis.
* Naujai suformuotoje šeimelėje pirmąsias porą savaičių dominuoja jaunos, laukan nelekiančios bitės. Baltyminis papildas avilyje tokiu atveju bus neįkainojamas ir užtikrins spartesnį šeimelės vystymąsi.
Kodėl bitutės nenori vartoti joms patiekto baltymingo papildo?
Baltymingas papildas bičių šeimoje bus ignoruojamas arba vartojamas minimaliai, jei situacija neatitinka skyrelyje "Kada bitėms ypatingai svarbus baltymingas maistas?" reziumuotų sąlygų.
Reikia turėti mintyje, kad kaip baltyminis maistas bitėm svarbiausios yra natūralios šviežios žiedadulkės. Būtent jos yra numeris vienas baltyminio maisto prioritetų sąraše. Netgi bičių duona yra tik rezervinis variantas. Jei bus įmanoma pasiekti ir parsinešti žiedadulkių, bus bitučių, galinčių tai padaryti, bitutės visais įmanomais būdais stengsis tai ir padaryti.
Ką daryti, jei norisi skrupulingai pasirūpinti bitutėmis, atrodo ir sąlygos tam tinkamos, o duotas papildas ignoruojamas? Bičių pasaulis sudėtingas. Jei žiemą sugalvojame pasivažinėti rogutėmis, dažniausia pakanka žvilgterėti pro langą, kad įsitikinti jog lauke yra sniego. Su bitėmis dažnokai būna sudėtingiau...
Na tarkim situacija atrodo palanki, bet baltyminio papildo vartoti bitutės nenori. Žinoma galima numoti ranka ir palikti viską savieigai. Bet siūlyčiau darsyk atidžiai apsižvalgyti ir įvertinti aukščiau aptartus momentus. Priežastis tikrai yra ir ją išsiaiškinus įgysite neįkainojamą patirtį kaip bitininkas, turėsite tikrą žinojimą, ugdysite "bitininko jusles".
Pradėti priežasties paieškas siūlyčiau nuo išssiaiškinimo, ar tikrai apylikėje neatsirado pakankamai lengvai pasiekiamų žiedadulkių. Tam dažnai pakanka atidesnio lakos stebėjimo ir su žiedadulkėmis grįžtančių bitučių lakiojimo intensyvumo įvertinimo.
Jei bitutės žiedadulkių neneša, lizde yra korių su bičių duona, bet baltymingas papildas neliečiamas, galgi verta pasitikrinti, ar tikrai teisingus miltelius patiekėte, nors tai žinoma menkai tikėtina. Sekantis klausimas: ar šeima tikrai augina perus? Kogero tikslinga būtų patikrinti, ar šeimoje tikrai yra motinėlė ir ar ji kokybiškai dirba. Nepakenks patikrinti ir tinkamą perų auginimui mikroklimatą avilio viduje užtikrinančius momentus. Galgi pamirštas uždaryti avilio dugnas, jei avilys būtent toks.
Kaip pavyzdį papasakosiu realią šio pavasario situaciją, kuri vaizdžiai parodo, kokios kartais svarbios būna iš pirmo žvilgsnio nepastebimos detalės.
DūzGėlyną ir kaimyninį bitynėlį, kurio bitutes taipogi pašefuoju, skira lygiai kilometras. Atstumas atrodytu ranka pasiekiamas, bet situacijos skirtingos.
Kokia tokių skirtumų priežastis? Arti Dūzgėlyno tik sodybos, kuriose tikėtina žydi pavieniai krokai. Pagrindinis ankstyvas žiedadulkių šaltinis bus tik dar pražysiančios blindės. Tuo tarpu kaimyniniame bitynėlyje, keturi metrai nuo avilių auga didelis lazdynas. Savaitgalį jis dar nedulkėjo (bitutės vartojo baltyminį papildą) o tikėtina pirmadienį po truputį ėmė barstyt žiedadulkes.
Na o dabar orai atvėso ir tokie žada iššsilaikyti dar bent keletą artimiausių parų. Neabejoju, kad ir kaimyninėms bitutėms baltymų "blyniukas" tiks ir patiks. Na o kolkas laukiame balandžio pradžios ir tikimės kuo mažesnių žiemojusių bičių praradimų ir kuo gausesnės pirmosios šių metų bitučių kartos. To paties linkiu ir jums, bitininkams skaitantiems šį dienoraštį!
Komentarai
Rašyti komentarą