Žengiam į rudenį. Šeimų "užmaitinimas"

    Dienos trumpyn, naktys šaltyn... Štai ir rugsėjis. Nebeilgai bendrausim su bitutėm. Padedame joms susiruošti žiemojimui ir atsisveikinsim iki pavasario...

   Žiemos bičių auginimas baigtas ir lizdai suformuoti žiemai rugpjūčio 18-ą dieną: Motinėlių izoliavimas, lizdų siaurinimas

   Papildomos operacijos, siekiant suteikti žiemos bitėms daugiau ištvermės bei ilgaamžiškumo atliktos rugpjūčio 25-ą dieną: Žiemos bičių "turbinimas"

   Šią savaitę risis paskutiniosios žiemos bitelės. Laikas "užmaitinti" šeimas, kad visos atsilaisvinusios korių akutės būtų užpildytos sirupu ir šeimos galėtų ramiai laukti žiemos. 

   Sirupo perdirbimo ir paruošimo darbus atliks dar gyvos esančios paskutinės trečiosios šio sezono bitučių kartos ilgaamžės bitutės. Šios bitutės buvo pradėtos ir auginamos birželio 1-17 dienomis. Paskutiniosios jų išsirito liepos 7-8 dienomis. Šioms paskutiniosioms greit bus 60 dienų amžiaus, o kiek jų dar senesnės? Josios ir nektarą rinko bei kitus darbus dirbo, išgyveno audrą ir žiemos bites užaugino. Tikros didmoterės! Liko paskutinis darbas joms, - paruošti šeimai žiemos atsargas. Rugsėjo gale šių bitučių šeimose jau nebebus, liks tik stiprios žiemos bitės...

   Pereinu prie šio sekmadienio darbų aprašymo. Bet prieš tai dar pora žodžių apie prieš savaitę šeimelės "nukleusėlyje" išsiritusią eksperimentinę trečiąją motinėlę. Panašu pastarajai pavyko apsilakioti. Štai stebiu ją, sparneliai jau suglausti ant nugarėlės, vadinasi lėkti iš avilio nebesiruošia. Judesiai sulėtėję. Jaunos avilio bitutės, kurių sparneliai taipogi suglausti ant nugarėlių nes į lauką jos dar neišskrenda, reaguoja jai praeinant, bando ją palaižyti ir netgi sekti paskui, - motinėlės kvapai keičiasi, formuojasi svita. Link savaitgalio tikrinsiu, ar koriukuose atsirado kiaušinėlių. Jei taip, baigus šeimos užmaitinimą sirupu, "nukleusėlis" su nauja papildoma motinėle prisijungs prie pagrindinės šeimos kolektyvo o jo pienelio jau reikalaujančios lervutės pasitarnaus kaip stimulas dar didesniam žiemos bičių kiekiui patapti superbitėmis 😉

   Keliaujame prie Dūzgėlyno aviliukų 😉

   Kokius įnagius pasiruošiau? "Pypkės" prireiks kad sugauti iš laikino į korį įsmeigiamo izoliatoriaus paleistą motinėlę bei perkelti ją į žiemos izoliatorių.

  Maitintuvės paskirtis aiški visiems o žiemos izoliatorius savadarbis, pritaikytas žiemoti trejoms motinėlėms. Trys motinėlės jame dar niekad nežiemojo. Tikiuosi šią "klaidą" ištaisyti šiemet 😏

   Darbuojamės. Nusikeliame "nukleusėlį".

   Viršutinis aviliuko aukštukas man neįdomus, praktiškai visos bitutės jame jau turi būti išsiritusios o motinėlės randasi žemiau. Išėmęs šiltas pilno Dadant formato skiriamasias, nusikeliu jį bei pasidedu ant "nukleusėlio" stogo.

   Štai antrasis aviliuko aukštukas, kuriame įsmeigiamuose izoliatoriukuose tupi abi šeimelės motinėlės. Jas ir bandau išleisti, sugauti "pypke" ir įleisti į atitinkamą skyrių žiemos izoliatoriuje. 

   Pirmoji motinėlė atėjūnė, apsilakiojusi jau su DūzGėlyno traniukais. Pažymėta raudonai žaliu taškeliu. Jos vedamos bitutės atitinka DūzGėlyno "standartus". Tai šaunu, - teisingas šviežias vietinis kraujas tik į naudą. Ponia labai energinga, nori išsiveržti laisvėn 😀

   Nieko, nieko, pailsėk mieloji iki pavasario 😁

   Apžiūriu korį toje vietoje, kurioje buvo įkalinta ši gražuolė. Puiku, darbas atliktas, kiaušinėlių yra. Šie perai šią savaitę paskatins didelę grupę žieminukių tapti superbitėmis.

   Gaudau antrąją motinėlę.

   Rami ir solidi, tikra ir teisinga veislinė DūzGėlyno karnika-aborigenė. Pažymėta kaip priklauso, - žaliu taškeliu. Pailsėk darbštuole žiemos izoliatoriuje:

   Motinėlės sutvarkytos, lieka sutvarkyti aviliuką. Apatinis buferinis aukštukas lieka savo vietoje. Jame keturi koriai su bičių duona, - minėjau anksčiau, tai eilinis eksperimentas siekiant patikrinti, ar tokiu būdu pavyks išsaugot bičių duonos korius pavasariui. Antrame aukštuke viduryje padarau tarpą žiemos izoliatoriaus įstatymui (izoliatorius gi pilno Dadant formato, užims du lizdo aukštukus).

   Užkeliu trečią aukštuką. Perskiriu jo korius ir įstatau žiemos izoliatorių su motinėlėmis.

   Pristumiu korius prie izoliatoriaus.

   Ką galiu pasakyti? Viršutinis aukštukas sunkus. Pagal pojūčius, bent pusė jo užpildyta nektaru. Abejoju, ar šeimelė pasiims visus jai žiemojimui numatytus 10kg cukraus. Šlovė netoliese žydinčioms garstyčioms! 😁

   Lizdo šonus pridengiu šiltomis pilno Dadant formato skiriamosiomis. Keturi bičių duonos koriai pirmame buferiniame aukštuke lieka nepridengti.

   Ant viršaus dedu maitintuvę.

   Virš jos turi atsirasti "nukleusėlis". Pasibaigus medunešiui, rugpjūtį, motinėlių įdavimas o tuo labiau šeimelių sujungimas išsaugant abi motinėles, yra labai problematiškas. Tai visiškai kitokia situacija, nei motinėlių išsivedimas bei "nukleusėlių" su jomis prijungimas prie šeimos medunešių metu. Motinėlių integravimas supaprastėja tik spalio mėnesį, kai orai gerokai atvėsta ir šeimos jau pilnai persijunginėja į žiemos režimą. Tuomet bitės pasidaro tolerantiškos praktiškai betkokioms motinėlėms. Todėl šiuo metu mano "nukleusėlis" nuo šeimos buvo izoliuotas ne dalinai drobele, o pilnai plastikiniu "ekranu". Kad šį darinį būtų patogiau kilnoti, panaudojau distancinį žiedą, porą rėmelių atskyrimo pagaliukų, motinėlių atskyrimo groteles (jų prireiks vėliau) bei plastiko lakštą (puikiausiai tiktų ir tiesiog celofanas). Paprasta ir patogu. Gaunasi savotiškas mini aviliukas su "dugnu" ir laka aukštuke.

   Užkeliu "nukleusėlį" su jaunaja mamele.

   Na štai, darbas baigtas, galima keliaut maišyti sirupo 👍

   Kokios koncentracijos sirupą užmaitinimui gaminti? Geriausia kuo "tirštesnį" - mažiau drėgmės bitutėms reiks išgarint. Sirupo koncentracija galima paskaičiuoti cukraus svorį padalinant iš bendro ingredientų svorio bei padauginant rezultatą iš 100%. Sirupo gaminamo santykiu 2:1 koncentracija bus 2kg (cukraus svoris) / 3kg (sukraus svoris + 1L vandens, kas yra 1kg) x 100%=66,7%. Tokios koncentracijos sirupas puikiai tinka bitučių žiemos atsargoms, jį perdirbant pastarosioms neteks garinti daug vandens (subrandinto medaus cukrų koncentracija yra ~83-85%).

   Specialių maišyklių neturiu, tiesiog buitiškai kibire pagaliuku maišau. Taip gaminant 2:1 koncentracijos sirupą, maišymas pagaliuku tampa gana varginančiu procesu. Todėl asmeniškai aš renkuosi 3:2 koncentraciją. Taip gaunu nežymiai skystesnį 60% tirpalą, tačiau jo pagaminimas tampa elementoriškai paprastas.

   Kadangi savai šeimelei turiu numatęs sumaitinti 10kg cukraus, štai mano receptas:

10kg cukraus + 6,5L karšto vandens (aš suapvalinu ir pilu 7 litrus 50+ laipsnių vandens, - toks pas mane bėga praėjęs filtrus ir šildytuvą). Truputį pamakalavęs gaunu 15 litrų puikaus ~59% "stiprumo" sirupiuko. 

   Dar yra toksai dalykas, jei sirupas "užmaitinimui" ruošiamas iš cukraus. Cukraus suskaidymui iki elementarių angliavandenių bitutės išeikvoja pakankamai nemažai energijos. Kiek skystesnio sirupo perdirbimui energijos bus išnaudota mažiau, bitutės mažiau "susidėvės", tačiau procesas truks ilgėliau. Todėl, jei reikalinga greitai "užmaitinti" šeimas, sirupo gamyboje iš cukraus rekomenduočiau prisilaikyti 2:1 proporcijos. Tačiau, jei "užmaitinimui" laiko pakanka, sirupo gamybai iš cukraus siūlyčiau rinktis 3:2 proporciją.

O čia ir pats procesas pafilmuotas:

   Kokiu metu pilstyti sirupą? Geriausia tai daryti, kai gyvenimas bityne jau nurimsta bet dar pakankamai šviesu, kad nepargriūti 😁. O tai nutinka saulėlydžio metu. Tuomet išvengsime bereikalingo šaršalo ir bandymų vagiliauti. Šiuo metu "judesys" DūzGėlyne baigiasi apie 19-ą valandą. Vis žvilgteliu į laikrodį:

   Laikas. Kibirą į rankas ir keliauju. Bitynėlyje ramuma.

   Vėl nusikeliu improvizuotą aviliuką-"nukleusiuką" ir supilu šeimelei 5 litrus sirupiuko (~3,3kg cukraus).

   "Surenku" avilį, - tylu, ramu.

   Šeimelei numatytus 10kg cukraus sirupo pavidalu planuoju sumaitinti trejomis porcijomis po penkis litrus. Maitintuvėj tilptų ir visas kiekis, tačiau atsiranda rizika, kad neturėdamos kur pasidėti sirupo džiovinimui, bitutės prisius laisvose avilio vietose korių "liežuvių". O ir nepaimtas sirupas rugti gali pradeti. Susiurbus porciją, padarysiu paros pertrauką skirtą sirupo džiovinimui ir tik tada pilsiu sekančią. Antrosios kogero momentaliai jau nebepaims (bus gavusios jau 10L sirupo), nes lizde tik 12 koriukų, nebeturės vietos kur sandėliuoti džiovinimui. Palauksiu kol susiurbs viską, tada bus 3-4 dienų pertrauka pradžiovinimui, susikėlimui ir akiavimui ir bus galima duoti paskutinius 5L.

   Po dvidešimties minučių neiškenčiu, lendu pažiūrėti ar bitutės rado davinį. Viskas tvarkoje, dirbs bitukės netgi naktį 😉