Startuojam!

   Vakar, kovo 7-tąją, sulaukiau pirmojo DūzGėlyno bitučių apsilakiojimo. Buvau darbe, tad visą smagumą užmačiau per specialiai įrengtą vaizdo kamerą.

   Šiandien puiki diena, kai senu papratimu tulpėmis apdovanojame moteris, - kovo 8-oji. 

   Jau 11-tą valandą pavėsyje turime visus 13-ką laipsnių. Vėjelis gaivus ir ramus. Bitutės gana pasyviai ima paskraidinėti. Toks tingumas suprantamas, - neatidėliotini reikalai, "tualeto" lankymas atlikti vakar, o motinėlės lizde izoliuotos, veiklos kaipo ir nėra.

   Man tai neįprastai anksti, bet nusprendžiu išleisti motinėles iš izoliatorių ir suruošti šeimas pavasariniam augimui. Orai šiais laikais neprognozuojami, o eksperimentų aš nebijau, netgi mėgstu juos.

   Orų prognozės kolkas nekokios. Jei jos išsipildys, tai pirmoji šių metų bitučių karta bus auginama "žiemojimo" sąlygomis. Tačiau visi jau gerai žinome, kaip greit šios prognozės gali pasikeisti. Žinoma, lizdus suruošti vistiek reikia galvojant apie nepalankiausias sąlygas.

   Imu ruoštis 2025-ųjų bitininkavimo pradžiai. Bičių duonos atsargų turiu, tačiau iškart pasiruošiu ir baltyminio maisto, kad avilyje nieko netrūktų ir bitelėms netektų šaltu oru lėkti laukan, kur nemaža jų dalis tiesiog žūtų. Jau rašyta apie tai pernai - Pavasarinis bičių šeimų "užmaitinimas"
   Maišau medų su baltyminiais milteliais. Dar pridedu keletą šaukštų pernai savoms reikmėms medumi užsipiltų žiedadulkių.


   Užkuriu dūminę. Žinau, bitelės mano labai ramios ir draugiškos, tačiau tokiu metu lindimas avilin joms žinoma nepatiks, o ir sumaišties tikrai bus. Bet kokiu atveju, bentjau rankas ir rūbus dūmais apsipūsti nepakenks.
   Nusprendžiau šiemet pasakoti apie bičių šeimą, kurioje karaliauja emigrantė iš Švedijos. Ją pernai po nuostolių pridariusios audros į DuzGėlyną atsiuntė bičiulis iš už jūrų marių Paulius. Vasaros gale ši bukfast kraujo turinti rudašiknė darbavosi puikiai. Smalsu, kaip pietietiško kraujo turinti šaunuolė startuos ankstyvą pavasarį.
   Tai tikrai stipri šeima, netokia kaip pernai aprašytoji, jos "gaivinti" nereikia. Tiesiog pernai norėjosi papasakoti daugiau detalių, parodyti kokią jos daro įtaką šeimos raidai bei padeda "prikelti" silpnutes šeimeles ankstyvą pavasarį ir netgi paruošti jas pavasariniam medunešiui. Todėl manau, kad silpna šeimelė buvo puikus pavyzdys. 
   Na o šiemet aprašysiu įprastus darbus su stipria šeima. Žinoma ir paeksperimentavimų kogero bus.
   Kad būtų aiškiau, kas daroma ir perkilnojama, prisiminkim, kokiuose lizduose DūzGėlyno bičių šeimos žiemojo. Visas įdomumas pernykščiame lizdų formavime buvo papildomame aukštuke avilio apačioj saugojimui palikta bičių duona. Apie principus, kurių prisilaikoma ruošiant bičių šeimų žiemojimo lizdus, buvo rašyta straipsnelyje Šaltasis žiemojimas, na o pati būtent DūzGėlyno žiemojimo lizdo schema atrodė štai taip (plačiau ji aprašyta Motinėlių izoliavimas, lizdų siaurinimas):
   Taigi, pradedame širdžiai taip mielus darbelius. Keliauju pas biteles...

   Nuimu stogą, - šeima rami, visi tarprėmiai aptūpti.
   Smalsiausia kaip ten laikosi saugojimui palikti koriukai su bičių duonele. Nukeliu lizdą, - du viršutinius avilio aukštukus su motinėlės izoliatoriumi.
   Man nepatinka kritusių bitučių kiekis. Viengubu sluoksneliu padengta apie du trečdaliai dugno. Kiekis nėra didelis, koks vienas meduvinis tarprėmis ir sprendžiant iš padengimo atakučiais tai yra netikros žiemos bitės, kritusios dar per Kalėdas ir iškart po Naujųjų. Susirinks maksimum pilna stiklinė, bet norėčiau ir sieksiu dar mažesnio krituolių skaičiaus.
   Tokio, kiek didesnio nei tikėtasi krituolių skaičiaus priežastis irgi aiški. Nukėlus viršutinius aukštukus, po juose esančiais koriukais, koriukų su bičių duona šonuose, ten kur buvo laisvos vietos, rudeniop bitutės pasisiuvio liežuvius ir dalis žiemos bičių skrido į vėlyvą medunešį bei "susidėvėjo".

   Na o patys koriukai su bičių duona išsaugoti puikiai, metodas veikiantis, bet dėl aukščiau minėto trūkumo, nesu tikras, kad šiemet jį naudosiu. Na nebent saugojimui paliksiu pilną tik užpildytų koriukų komplektą, kad po lizdu, atlikus užmaitinimą žiemai, nebūtų galimybės siūti "liežuvius" ir neatsirastų vietos maisto atsargų sandėliavimui.

   Šie trys koriukai su bičių duona keliaus į šeimos startui skirtą lizdą.
   Duonelė nebesuges, tad skubu tikrinti, kaip ten izoliatoriuje laikosi motinėlė. O ji laikosi puikiai ir vis bando prasibrauti laisvėn pro groteles.
   Planas toks kaip pernai: apatiniame aukštuke maisto atsargos o viršutiniame, ten kur šilčiau, - lizdas perams auginti. Bitučių sočiai, tad abejuose aukštukuose bus po pilną komplektą (10vnt) koriukų.
   Imu atrinkinėti koriukus su per žiemą nesuvartotomis maisto atsargomis ir suprantu, kad atsargų liko dar labai daug. Na taip, izoliuojant motinėles, kai šeimose neatsiranda pirmalaikių perų, šeimos žiemoja ramiau, medaus suvartojama ženkliai mažiau. Ši žiema išties buvo šilta, - dar vienas veiksnys įtakojęs mažesnį atsargų vartojimą. Bet vistiek, atsargų liko perdaug. Kaip ir pernai dalį koriukų teks bandyti "iškaišioti" naujai kuriamoms šeimelėms. Tokie koriai su "medumi" iš cukraus sirupo prieš pavasarinį medunešį iš lizdo  turi būti pašalinti. Na žinoma, jei bitininkas gerbia save bei jo bitučių medų vartosiančius gardumėlio mėgėjus.
   Šeima žiemai turėjo pasiruošusi ~15kg medaus. Perrinkus lizdą tapo aišku, kad šių atsargų suvartota tik ~5-6kg. Akivaizdu, kad šiemet, nusprendus žiemai izoliuoti motinėles, lizdus teks dar labiau perspausti ir žiemojimui ruošti tik ~10kg medaus. Panaši mintis galvoje sukosi jau pernai o šio žiemojimo rezultatai tik patvirtino tokių veiksmų prasmingumą.
   Perrinkęs lizdą, medaus pririnkau visą korpusėlį.


   Iš žiemojimui paliktų 12-os koriukų perų auginimui tinkami tik du, - jie apytuščiai.
   Na o dabar apie veiksmus, kuriuos atlikti visiškai nebūtina...
   Ant korpusėlio su maisto atsargomis dedu motinėlės atskyrimo groteles, - nemėgstu netikėtumų ir perus noriu rasti ten kur tikiuosi. Bitutėms nuo rėmelių nuvyti praverčia ir dūminė.
   Ant grotelių kloju iš plono plastiko išpjautą "ekraną", kurį naudojau bei aprašiau jau pernai. Jame padarytas praėjimas bitėms iš apačios viršun. Tai padės nepalankiomis sąlygomis papildomai išsaugoti šilumą lizde, ten kur bus auginami pirmieji šio sezono perai. Analogišką funkciją galėtų atlikti ir tiesiog užklota polietileno plėvelė, lakos pusėje ją atlenkiant ir bičių praėjimui suformuojant 5-7cm tarpą.
   Na o dabar būtini veiksmai, - perų auginimo lizdo formavimas. Dedu tuščią aukštuką, kurio kraštuose talpinu tris šeimos išsaugotuosius koriukus su bičių duona. Viduryje du per žiemą šeimos ištuštinti koriai.

   Likusius korius tenka paimti iš atsargų. Pavasariniam startui labiau tinka koriai kuriuose jau buvo augintos 1-2 bitučių kartos, - bičių motinėlės juos užsėja su didesniu entuziazmu.
Visą laiką, kol krapštausi su koriukais, bitutės uoliai rūpinasi motinėle.
   Grąžinu ją šeimai.
   Liko tuščias aukštukas kurį dedu ant lizdo. Vėl nebūtini veiksmai, kuriuos aš atlieku: ant lizdo rėmelių "keliauja" baltyminis "blynas" (šiuo metu, kai apylinkėje nėra šviežių žiedadulkių, jis bus uoliai "sutaršytas") ir būtinai vandens gertuvė. Mano nuomone, vandens gertuvė avilyje ankstyvą pavasarį yra labai didelė paspirtis bičių šeimai. Jei bičių pienelį bitutės ir gali pagaminti naudodamos vidinius savo kūnelio resursus (tai žinoma nėra gerai, todėl ir stengiamės jas aprūpinti baltyminiu maistu), tai atsinešti vandens laukan jos lekia betkokiu oru. Deja, bet didelė jų dalis į avilį nebegrįžta arba randame jas sušalusias ties laka.

   Uždedu avilio stogą ir būtinai nepamirštu uždaryti avilio dugno, - šilumą dabar reikia taupyti nes šaltas žiemojimas jau baigtas.
   Judesiuko avily kiek padaugėjo.
   Mikroklimatas perų auginimui lizde puikus. Štai dabar, kai lauke tik +3, daviklis patalpintas  viršuje, ant tučiojo aukštuko lubelių, rodo tokius duomenis, - šilta ir drėgna.

----------------------------------------------------

   Pamaniau, galgi kažkam iš skaitytojų smalsu, kaip šaltuoju būdu Dadano tipo avily peržiemojo bičiulio Ignaco bitutės (Kaip Dadano tipo avilyje žiemos bičiulio bitutės)? Atsakau, peržiemojo puikiai. Apsilakioti bitutės taipogi išlėkė tik vakar, kai oras buvo tikrai puikus, lygiai kaip ir manosios su izoliuotomis motinėlėmis. Šiandien josios laukan net nelindo, nors oras tam tinkamas. Tai reiškia, kad pirmalaikių perų šeima neaugino ir startuos tik dabar.
   Pasak paties Ignaco, į sumanymą jis žiūrėjo kiek skeptiškai ir yra labai nustebintas, bet tuompatkart ir labai patenkintas.
   Avilio dugnas švarus o lizdo net "neardžiau". Tiesiog atitraukę šiltas skiriamąsias pamatėme, kad bitutėmis tirštai nutūpti abu kraštiniai koriai, kuriuose ir medaus yra, ir to pakanka, - lizdas pilnas bičių, jos ramios ir puikiai tvarkosi, nieko siaurinti nereikia, palikome tuos pačius 6 korius.
   Ignaco bitutėms taipogi palikome baltymingą "blyną" bei gertuvę su vandeniu.



   Priklausomai nuo orų, 2-3 savaites iki lizdas bus plečiamas, bitutės bus paliktos ramybėje. Na žinoma, teks ištaikyti momentus, kad papildyti vandens atsargas aviliuose.

   Sėkmės visiems pavasariniuose darbeliuose ✌





















   

Komentarai